Giotto di Bondone. Freskos Judo pabučiavimas fragmentas (1304–1306, Arenos koplyčia Paduvoje)
protorenesánso architektūrà ir dail daugiausia reiškėsi Toskanos srityje; svarbiausi centrai: Florencija, Pisa, Siena. Susiklostymui įtakos turėjo spartus miestų augimas, prekybos ir amatų suklestėjimas; susidomėta antikiniu paveldu, gamtos studijomis. Architektūrai būdinga harmoningesnės nei gotikos formos: pradėta taikyti antikinių orderių elementai, susiklostė vadinamasis inkrustacinis stilius – sienos skaidytos įvairių pavidalų plokštumomis, puoštos spalvoto marmuro ornamentais, kurie išryškino pastato architektoniką. Dailėje naujos tendencijos (tikroviškesnė vaizduosena, trimatės erdvės įspūdis, psichologinis įtaigumas) derintos su romanikos, gotikos elementais, bizantiškuoju stiliumi. Protorenesanso bruožai itin išryškėjo dailininko Giotto di Bondone’s kūryboje. Žymesni protorenesanso atstovai: skulptoriai – Arnolfo di Cambio, N. Pisano, G. Pisano, tapytojai – P. Cavallini, G. Cimabue, Duccio di Buoninsegna.
Protorenesansas turėjo įtakos ankstyvojo renesanso susiklostymui. Menotyroje protorenesanso terminą įtvirtino Šveicarijos istorikas J. Chr. Burckhardtas.
2271