provansãlai, provansiẽčiai, oksitãnai, prancūzų etninė grupė. Dalis provansalų laiko save atskira tauta. Gyvena Prancūzijoje (į pietus nuo Luaros upės), taip pat Italijos Alpių šiaurės vakarų dalyje, Monake ir Ispanijos šiaurrytinėje dalyje. 21 amžiaus pradžioje provansalų, laikančių save atskira tauta, iš viso buvo apie 2 milijonus, laikančių save prancūzais, manoma, daugiau kaip 10 milijonų provansalų. Kaba provansalų kalba, taip pat prancūzų, ispanų, italų kalbomis. Tikintieji katalikai. Gausi pasakojamoji tautosaka ir muzikinis folkloras; populiari korida.
Provansalai susidarė 7–9 amžiuje po Kristaus iš keltų (galų), baskams giminingų genčių ir romėnų palikuonių. 855–863 gyvavo Provanso karalystė. Nuo 1032 provansalų žemės priklausė Šventajai Romos imperijai, nuo 1246 – Prancūzijai. 11–13 amžiuje provansalai sukūrė gausios literatūros. 1982 provansalai oficialiai pripažinti Prancūzijos viena etninių mažumų.
2840