Provánsas (Provence), istorinė sritis Prancūzijos pietryčių dalyje. Apima dabartinius Aukštutinio Provanso Alpių, Ronos deltos, Varo ir Vaucluse’o departamentus.
Nuo 6 a. pr. Kr. čia kūrėsi graikų kolonijos. 125 pr. Kr. jų gyventojai paprašė romėnų pagalbos apsiginti nuo gretimų keltų ir ligūrų genčių. Romėnai jas sumušė ir čia pasiliko. Jie įkūrė provinciją (pirmąją anapus Alpių; iš čia regiono pavadinimas). Jos svarbiausi miestai buvo Marselis ir Arles’is. 5 a. žlugus Vakarų Romos imperijai Provansą paeiliui buvo užėmę vestgotai, burgundai, ostgotai. Nuo 536 jis buvo frankiškosios Merovingų, nuo 8 a. – Karolingų dinastijos valdų dalis.
Frankų imperijai yrant Provansas atiteko Arelato karalystei, kuri nominaliai buvo Šventosios Romos imperijos dalis. 12 a. Provansas klestėjo iš prekybos su Levanto šalimis, čia plėtojosi savita kultūra. Po 13 a. albigiečių karų (per juos Provansas nebuvo nusiaubtas) čia padidėjo Šiaurės Prancūzijos ir popiežių įtaka (1271 popiežius įsigijo Provanso šiaurinėje dalyje esančią Venaissino grafystę su Avinjono miestu). 1246–1482 Provansą valdė Anžu dinastija, vėliau ją aneksavo Prancūzijos karalystė. Provansas tapo provincija, bet išliko daug savitų politinių institutų, pvz., Provanso luominis parlamentas. Per Prancūzijos revoliuciją Provansas 1790 suskirstytas į departamentus.
provansalai