provncijų sèsijos, 17–18 a. atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos karalystės provincijų (Didžiosios Lenkijos, Mažosios Lenkijos, Karališkosios Prūsijos) Seimo narių posėdžiai. Sprendė specifines problemas. Svarstyti finansų, karo, užsienio politikos reikalai, tik pavienėms provincijoms aktualūs klausimai, privatūs bajorų prašymai (petita); nuo 18 a. antros pusės buvo renkami ir Seimo teismo teisėjai. Parengtus įstatymų projektus teikdavo Seimui. Įstatymai būdavo priimami per Seimo konkliuziją (bendras Abiejų Tautų Respublikos Senato ir Seimo, arba Atstovų rūmų, posėdis).
Pirmą kartą provincijų sesijos įvyko 1643, bet ir ankstesniais metais LDK atstovai posėdžiaudavo atskirai (pvz., 1590–91 Seime LDK atstovai kurį laiką posėdžiavo atskirai, o su Lenkijos atstovais kontaktavo tik per specialius pasiuntinius). Atskirų pasitarimų tradicija susiklostė 16 a. viduryje vykstant Lenkijos ir LDK tarpvalstybinėms deryboms dėl unijos sudarymo. Po 1569 Liublino unijos vykstant į bendruosius Abiejų Tautų Respublikos seimus LDK seimelių pasiuntiniai iš pradžių atvykdavo į LDK generalinį seimelį Slanime ar Valkaviske ir čia derindavo savo pozicijas. LDK generalinius seimelius pamažu pradėjo lenkti senatorių posėdžiai, LDK seimelių instrukcijose daugėjo reikalavimų panaikinti šią instituciją. 17 a. pirmoje pusėje šiems seimeliams prarandant reikšmę imta šaukti provincijų sesijas – klostėsi nauja konsultacinio pobūdžio Abiejų Tautų Respublikos parlamentinė struktūra, koordinuojanti LDK seimelių pasiuntinių parlamentinę veiklą.
LDK ir Karališkosios Prūsijos parlamentarai, siekdami pabrėžti savo atskirumą, provincijų sesijų posėdžius rengdavo kur kas dažniau nei Didžiosios ir Mažosios Lenkijos parlamentarai.
LDK provincijos sesijos vykdavo vienoje iš Varšuvos pilies salių, karališkojoje koplyčioje, arba bernardinų, jėzuitų bažnyčiose netoli pilies. 1669 LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas provincijos sesiją nesėkmingai bandė surengti privačiose patalpose. LDK provincijos sesijų skaičius įvairuodavo nuo vienos iki keliolikos (pvz., 1650 Seime įvyko 3, 1661 – 16, 1667 – 8). LDK provincijos sesijos prasidėdavo anksti rytą dar iki plenarinių Seimo posėdžių, kai kada būdavo surengiamos švenčių dienomis. Jų posėdžiuose dalyvaudavo ir seimelių pasiuntiniai, ir senatoriai, pirmininkaudavo pagal rangą aukščiausieji pareigūnai; išimtiniais atvejais jis buvo renkamas balsų dauguma. 17 a. antroje pusėje LDK provincijos sesijoms dažniausiai pirmininkaudavo LDK didysis kancleris arba Vilniaus vaivada.
18 a. intensyvėjanti Abiejų Tautų Respublikos Seimo institucionalizacija didino provincijų sesijų reikšmę, neretai čia būdavo parengiama daugiau įstatymų projektų nei bendruose Seimo posėdžiuose (pvz., 1746 Seime LDK provincijos sesijose buvo suformuotos 7 deputacijos, arba komisijos, finansinių įstatymų projektams parengti). 18 a. parlamentinėje praktikoje pamažu įsivyravo decentralizuotas konstitucijų priėmimas – provincijų sesijų posėdžiuose buvo svarstomos ir priimamos pavienėms provincijoms aktualios konstitucijos, o bendruose posėdžiuose – visai Abiejų Tautų Respublikai aktualūs įstatymai, kurie sudarydavo kur kas mažesnę dalį. LDK provincijos sesijose priimtos konstitucijos buvo įtraukiamos į dokumentų rinkinį Volumina legum.
-provincijos sesija
L: K. Avižonis Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais Kaunas 1940; A. Rachuba Wielkie Księstwo Litewskie w systemie parlamentarnym Rzeczypospolitej w latach 1569–1763 Warszawa 2002.
482