prozazmas, žodis, pasakymas, būdingas prozinei leksikai, bet pavartotas poetiniame tekste. Prozaizmas priešingas poetizmui. Prozaizmu laikoma ir vadinamojo žemojo stiliaus elementų įpynimas į aukštojo stiliaus kūrinius. Dažniausiai vartojama šnekamoji kalba, grubūs semantiškai sodrūs posakiai (pvz., K. Donelaičio poemoje Metai). Prozaizmų gausu avangardistų kūryboje (O kad taip ožkų kaimenę! / Baltų. Kaip Abraomo, kur gauti! / Tada po velnių visas poniškas aimanas. / Ožkos nemainau nei į jautį; J. Šimkaus eilėraštis Apie ožkas baltąsias iš knygos Pasakos iš cemento 1929), siužetinėje poezijoje (spjautum į viską ir važiuotum kokion Amerikon / kad pamatytum drūtos kultūros gyvos Madonos / pasiklausytum gal ir išgertum su ja po koncerto: nieko sau / boba tarp mūsų kalbant; V. Rudžianskas, iš knygos miesteliai.lt 2005).

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką