Pršemislo II Otakaro žygis į Sembą
Pršèmislo II Òtakaro žỹgis į Sémbą, kryžiaus žygis į Mažąją Lietuvą. Vyko 1255 01, kai buvo užkariauta stipriausia, karingiausia ir gausiausia prūsų gentis sembai. Buvo didžiausias į baltų kraštus kryžiaus žygis; jo didelei kariuomenei ir kryžininkams (pasak Vokiečių ordino kronikininko Petro Dusburgiečio, apie 60 000 žmonių; skaičiai perdėti) vadovavo Čekijos karalius Pršemislas II Otakaras. Žygyje dalyvavo Vokiečių ordino didysis magistras Poponas Osternachas, Brandenburgo markgrafas Otonas, Vokietijos kraštų baronų ir riterių, Kulmo, Varmės (Varmijos) ir Olomouco vyskupų vadovaujami kryžininkai ir maldininkai.
Žygį į Sembą rėmė popiežius Aleksandras IV. Dydžiu ir reikšme žygis buvo panašesnis į Levanto kryžiaus karus nei į kryžiaus karus baltų regione. Invazijos dalyviams Aismarėmis atplaukus į Balgą, prūsų sembų didžiūnas (vitingas) Gedūnas iš Medenavos Čekijos karaliui suteikė svarbių žinių apie sembų karinę galią. Per maždaug dvi savaites didelė Sembos dalis buvo užkariauta: išžudyta arba paimta į nelaisvę Medenavos, Rūdavos, Kvedenavos, Valduvos, Kaimės, Tepliuvos valsčių prūsų, sudegintos, apiplėštos jų sodybos.
Užgrobtą Sembą Čekijos karalius perdavė Vokiečių ordinui, patarė riteriams sembų pilaitės Tvankstos prie Priegliaus upės žemupio vietoje pastatyti galingą pilį. Jis pats grįžo į Čekiją. Maždaug iki 1256 Ordinas užkariavo kitą (rytinę) Sembos dalį ir Tvankstos vietoje 1255 pastatė pilį, kurią Čekijos karaliaus garbei pavadino Königsbergu (lietuviškai Karaliaučius).
Sembus rėmė sūduviai, skalviai ir nadruviai (šie prie Alnos upės pastatė Vėluvos pilį, kad Vokiečių ordinas negalėtų iš Sembos pulti Nadruvos), kurių kariuomenė 1255, bet jau po žygio, nusiaubė Sembą.
Pasak E. Gudavičiaus, Pršemislas II Otakaras, remiamas popiežiaus, siekė išplėsti savo valdžią ir Lietuvos karalystei – Galindoje, Sūduvoje ir Lietuvoje įsteigti čekų bažnytinę metropoliją ir susieti ją su Olomouco vyskupija. 1268 Čekijos karalius su didele kariuomene antrą kartą žygiavo į Prūsiją – malšinti Didžiojo prūsų sukilimo (1260–74), bet sutrukdė atlydys.
415