prudonizmas

Pierre Joseph Proudhon

prudonzmas, prancūzų sociologo, anarchizmo teoretiko P. J. Proudhono ir jo sekėjų socialinė, ekonominė ir politinė doktrina, pagrįsta kapitalistinio išnaudojimo ir valstybės panaikinimo taikiu būdu idėja. Prudonizmo šalininkai teigė, kad privati nuosavybė, sutelkta stambiųjų kapitalistų rankose ir dažniausiai įgyta neteisėtais būdais, yra samdomųjų darbininkų skurdo ir visuomenės susiskaldymo priežastis, bet ta pati privati nuosavybė, teisingai paskirstyta visiems visuomenės nariams, atlieka svarbias socialines funkcijas: apsaugo individo laisvę nuo visuomenės galios, yra žmonių gerovės ekonominis pagrindas. Socialinę nelygybę galima panaikinti be politinės kovos, ekonominėmis reformomis, sukūrus bendruomeniškumu pagrįstas gamybos, kredito ir vartojimo draugijas, perdavus pramonės, geležinkelių transporto, kitas dideles įmones kolektyviai valdyti jų darbininkų ir tarnautojų susivienijimams, panaikinus pinigus, įvedus ekvivalentinius prekių mainus ir kreditą be palūkanų.

Mažesnėse pramonės ir amatų įmonėse, žemės ūkyje turi išlikti privati nuosavybė be samdomųjų darbininkų, tokiu būdu neišnaudojančiais svetimo darbo savarankiškais gamintojais gali tapti visi. Ateities visuomenė bus tarpusavio pagalba ir sutartiniais santykiais grįsta laisvų žmonių ir jų bendruomenių asociacija (miutiuelizmas), kurioje valstybė kaip prievartos aparatas taps nebereikalinga ir išnyks arba, kaip Pierreʼas Josephas Proudhonas ėmė teigti po Prancūzijos 1848 revoliucijos, bus pertvarkyta federaciniais pagrindais suskaidant ją į daug autonominių sričių.

19 a. antroje pusėje prudonizmas tapo viena įtakingiausių Prancūzijos ir kitų šalių darbininkų judėjimo ideologinių ir politinių krypčių. 1864 įkūrus Pirmąjį internacionalą jame vyko arši prudonizmo ir marksizmo atstovų kova (K. Marxas ir jo sekėjai griežtai kritikavo prudonizmą už siekius pakeisti kapitalistinę visuomenę taikiomis priemonėmis ir negriaunant jos pagrindo – privačios nuosavybės). Prudonizmui patyrus pralaimėjimą (19 a. 7 dešimtmečio pabaigoje) tarp jo šalininkų ėmė vyrauti vadinamieji kairieji prudonistai, kurie pritarė klasių kovos ir revoliucijos idėjai, aktyviai dalyvavo Paryžiaus komunos veikloje. Žlugus komunai 19 a. 8 dešimtmetyje prudonizmas kaip savarankiška ideologija ir politinis judėjimas išnyko, bet padarė didelę įtaką kitoms anarchizmo kryptims.

1305

-prudonistai