Prūsa

Prsa, senóvės Prsija, Senóji Prsija, baltų genčių prūsų (senprūsių) gyventas kraštas.

Sudarė prūsų žemės: Pagudė, Pamedė, Varmė, Barta, Galinda, Notanga, Semba (ši – svarbiausia). Prūsai dažniausiai priskiriama ir Kulmo žemė Pavyslyje.

10–13 a. Prūsą nuolat puldinėjo lenkų mazoviečių kunigaikščiai, prūsai rengė atsakomuosius žygius. Konrado I Mazoviečio (valdė 1202–47) pakviestas Vokiečių ordinas 13 a. per kryžiaus karus Baltijos regione Prūsą užkariavo. Per prūsų–kryžiuočių karą (1231–74) prūsai narsiai priešinosi, bet buvo nugalėti.

Vokiečių riterių užkariautos Nadruva, Skalva, Vakarų Sūduva ir Pietų Kuršas (iki Nemirsetos) vokiškojoje istoriografijoje t. p. pavadinti bendru prūsų vardu – Prūsija (vok. Preussen). Kartais Prūsa, be prūsų, literatūroje vadinamos ir minėtos vakarinių lietuvių žemės, kuriose susidarė Mažoji Lietuva (Prūsų Lietuva). Prūsos vardą nuolat vartoja iš Rytų Prūsijos bei Mažosios Lietuvos 1944–1945 pradžioje į Vokietiją pasitraukę baltai autochtonai, save laikantys prūsų palikuoniais (neoprūsais), t. p. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitur apsigyvenę Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai, mažlietuviai).

-Prusa; -Prūsia

L: O. Šneideraitas Prūsai Vilnius 1989; V. Kulakovas, V. Šimėnas Užmirštieji prūsai Vilnius 1999.

415