„Prūsa“, prūsų kultūra, kalba, paveldu besirūpinantis klubas, veikęs Lietuvoje nuo 1988 iki 21 a. pirmo dešimtmečio pradžios. Centras Vilniuje. Įsteigė prūsų ir Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) praeities tyrinėtojai J. Trinkūnas, L. Palmaitis, V. Šilas ir H. Sambora. Klubo emblema – prūsų dievus Perkūną, Patrimpą ir Patulą simbolizuojantis trišakis. Vėliava trispalvė horizantali 1×2 juodai raudonai juoda su dviem plonais baltais ruožais, iš abiejų pusių skiriančiais raudoną spalvą nuo juodos. Himnas Prūsų žemės giesmė (žodžiai 20 a. vokiečių poeto E. Mannighoferio, muzika – H. Brusto, tekstas rekonstruotas prūsų kalba L. Palmaičio).
Iš pradžių klubas veikė prie Lietuvos kultūros fondo. Įsteigė savo filialus Karaliaučiuje, Olsztyne, Latvijoje. Filialai, tapę atskirais Prūsos klubais, su Lietuvos klubu 1990 susivienijo į neformalią Prūsos broliją. Su ja ryšius palaikė prūsų kilmės Vokietijos gyventojų draugijos Tolkemita (įkurta 1980) pagrindu po 1990 įsteigta Prūsos grupė. L. Palmaitis (slapyvardis M. Klusis) išleido gaivinamosios (rekonstruotos) prūsų kalbos gramatiką (1989), klubo nariai parengė meninį dvisavaitinį kalendorių rekonstruota prūsų kalba Prūsa 1990 su vertimais į kitas kalbas, su Ramuvos ir Vydūno draugijomis, Lietuvininkų bendrija Mažoji Lietuva leido žurnalą Ramuva (4 numeriai; 1989, 1990, 1997 ir 1998). Su latvių muzikologu V. Muktupavelu ir jo vadovaujamu etnografiniu ansambliu Rasa klubo nariai rekonstravo prūsų dainas.
2001 Prūsos klubas Lietuvoje įsteigė Prūsų bendruomenę. Klubo narių skaičius įvairavo, daugiausia buvo iki 35. Pirmininkai L. Palmaitis, vėliau V. Šimėnas.
2418