Prsija (vokiečių k. Preussen), istorinė valstybė. Sudarė žemės, kuriose gyveno prūsai ir kiti vakarų baltai, 13 a. jose vokiečiai įkūrė valstybę. Kaip baltų kraštas Prūsija dar vadinama Prūsa, arba senovės Prūsija (vokiečių k. Altpreussen). Prūsijos vardas išliko ir Vokiečių ordinui 13 a. užkariavus prūsų ir kitas vakarų baltų žemes ir jose įkūrus militarinę valstybę.
1525 žlugus Vokiečių ordino valstybei, jos teritorijoje susidarė pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė (1525–1701), kurios šiaurinėje dalyje susiformavo Mažoji Lietuva su lietuviais (lietuvininkais, mažlietuviais; Prūsijos lietuviai). 1618 kunigaikštystei asmenine unija susijungus su vokiška Brandenburgo kurfiurstyste į Brandenburgo‑Prūsijos valstybę, ji daugiausia vadinama Prūsija. Tradicija šalį vadinti Prūsijos vardu išliko ir 1701 Brandenburgo ir Prūsijos valstybei tapus Prūsijos karalyste (1701–1918).
Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo (1772) buvo sudarytos karalystės Rytų Prūsijos (baltų etninės žemės) ir Vakarų Prūsijos (daugiausia lenkų etninės žemės) provincijos. 1824–78 jos buvo sujungtos į Prūsijos provinciją (centras – Karaliaučius), vėliau atskirtos. 1871 susikūrus Vokietijos imperijai (Reichui), Prūsija sudarė jos rytinę dalį.
Iki 1947 Prūsija formaliai buvo Vokietijos vidinė federuota valstybė, iki 1918 vyravusi imperijoje, 1918–33 – Weimaro respublikoje, nuo 1933 – nacių valdomoje Vokietijoje. Prūsijos valstybę faktiškai panaikino 1945 Potsdamo konferencija, teisiškai – Antrojo pasaulinio karo Sąjungininkų kontrolės taryba 1947 02 25.
P: Matas Pretorijus Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla = Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne 1–5 t. Vilnius 1999–2019.
415