Prūsijos sąjunga

Prsijos sjunga, 1440–66 bajorų ir miestiečių luomų politinė organizacija Vokiečių ordino (VO) valdomoje Prūsijoje ir Pamaryje. Gynė savo ir luomines teises. Pirmtakas – slapta veikusi Driežų sąjunga (įsteigta 1397, nuslopinta 15 a. 2–3 dešimtmetyje, vėl veikė nuo 1438). Stiprėjo bajorų ir miestiečių nepasitenkinimas VO valdžia, riterių savivale, trukdymu miestų ir prekybos plėtrai. Jiems nepatiko ir Driežų sąjungos korporacinis ir sąmokslininkiškas pobūdis.

1440 pradžioje Driežų sąjungos branduolys (Kulmo ir Osterodės bajorai, Torunės, Dancigo ir Elbingo miestai) kitų bajorų ir miestų pritarimu sušaukė suvažiavimą ir pradėjo derybas su VO didžiuoju magistru Pauliumi von Russdorfu. Joms užtrukus 1440 03 13 Marienwerderyje (Pavyslys) susirinkę Prūsijos luomų atstovai paskelbė, kad įkuriama Prūsijos sąjunga. Jos vyriausioji valdžia – visuotinis bajorų ir miestiečių suvažiavimas. Dvasininkai ir valstiečiai organizacijai nepriklausė.

Prūsijos sąjunga siekė į savo pusę patraukti didįjį magistrą ir paversti Prūsiją jo valdoma luomine monarchija, o VO galias apriboti iki korporacijos lygio. Iš pradžių sąjungai vadovavo Kulmo miesto vėliavininkas Johannas Zegenbergas, ilgainiui faktiniais vadais tapo broliai Baizenai (Bažinskiai), vadovaujami Johanno Baizeno. Nuo 1440 vidurio prie organizacijos prisidėjo mažesnieji miestai, Varmės (Varmijos), Pamario, t. p. pavieniai kitų sričių bajorai.

VO ir Prūsijos sąjunga nepajėgė vienas kito įveikti, todėl VO didysis magistras Konradas von Erlichshausenas ėmėsi diplomatinio šantažo: 1446 privertė Prūsijos vyskupus pasmerkti sąjungą, ją skundė popiežiui, įvestas muitas nuo prekių svaro (muitą sąjunga pripažino 1445), buvo papirkinėjami organizacijos vadovai. 15 a. 5 dešimtmetyje VO įgavo viršenybę. 1452 dalis narių iš organizacijos išstojo, papirktas Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatorius Frydrichas III teismo bylą 1453 išsprendė VO naudai.

Kai Prūsijos vyskupai stojo prieš Prūsijos sąjungą, o VO ir Šventosios Romos imperijos imperatorius organizaciją ėmė persekioti, jos vadovai paprašė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio globos. Sąjunga stojo su VO į atvirą kovą – 1453 įsteigta Slaptoji taryba. Sąjungos vadovai J. Baizenas ir kiti 1453 02 18 atvyko į Krokuvą ir kreipėsi į Kazimierą Jogailaitį prašydami Prūsiją autonomijos teisėmis prijungti prie Karūnos (Lenkijos karalystės). Šis išdavė dokumentą, kuriuo VO valdoma Prūsija autonomijos pagrindais prijungiama prie Karūnos ir Prūsijos luomų teisės sulyginamos su Lenkijos luomų teisėmis. Dėl to prasidėjo Trylikametis karas (1454–66), kuriame sąjunga kovojo Lenkijos pusėje (aktyviausiai – Dancigo miestas).

Karą laimėjusi Lenkija pagal 1466 Torunės taiką prisijungė VO valstybės vakarinę ir pietinę dalį, kurioje gyvavo 1466–1569 (iki Liublino unijos) autonominė, 1569–1772 (iki Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo) integrali Karališkoji Prūsija. Prūsijos sąjunga, pasiekusi tikslą, pati save paleido. Likusiose VO valdžioje žemėse (jose 1525 buvo įkurta Prūsijos kunigaikštystė) sąjungos veikla buvo nuslopinta per Trylikametį karą. Prūsijos sąjunga prisidėjo prie VO valstybės irimo (žlugo 1525).

683

415

Driežų sąjunga