Prūsijos slaptasis valstybinis archyvas

Prūsijos slaptasis valstybinis archyvas Karaliaučiuje

Prsijos slaptàsis valstýbinis archỹvas (vok. Preußisches geheimes Staatsarchiv), Karaliáučiaus slaptàsis valstýbinis archỹvas, iki 1804 Karaliáučiaus archỹvas, veikė 1457–1945 pradžioje Karaliaučiuje. Archyvo pagrindą sudarė Vokiečių ordino, Prūsos, Prūsijos valstybės, Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos istoriniai šaltiniai. Po Vatikano slaptojo archyvo buvo svarbiausias archyvas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos istorijai tirti. Skyrėsi nuo daugelio kitų Vokietijos archyvų gausia medžiaga apie Prūsiją. Archyvo pradžia – 1309 Vokiečių ordino sostinę perkėlus į Marienburgą, kurio pilyje buvo didžiojo magistro kanceliarija. Iš pradžių vadintas Karaliaučiaus archyvu. Nuo 14 a. pabaigos gausėjo archyvinės medžiagos, imta daryti siunčiamų laiškų nuorašus. Per Trylikametį karą (1454–1466), 1457 Vokiečių ordino sostinę perkėlus į Karaliaučių, į jos pilį perkelta ir dalis archyvo, o senoji dalis 1457–1772 (iki Abiejų Tautų Respublikos pirmojo padalijimo) buvo saugoma Tepliavos pilyje, 1772 perkelta į Karaliaučiaus pilį. 1525 žlugus Vokiečių ordinui, Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio kanceliarijos vedėjas F. Fischeris pradėjo sisteminti archyvinę medžiagą, įvedė laiškų ir dokumentų nuorašų knygas – sudarytas archyvo svarbiausias fondas Rytų Prūsijos foliantai (Ostpreussische Folianten; užėmė 754 m lentynų ilgio). Göttingene (į jį 1953 perkelti Prūsijos slaptojo valstybinio archyvo fondai) archyvo branduolį sudarė 6 skyriai: Pergamentų (30 m ilgio lentynų), Vokiečių ordino laiškų (39,5 m), Vokiečių ordino siunčiamųjų laiškų ir dokumentų nuorašų (apie 40 m), Hercogo (t. y. Prūsijos kunigaikščio) laiškų (98 m), Valstybinio iždo ministerijos (Etats‑Ministerium; fondą sudaro apie 3000 paketų, 325 m), Rytų Prūsijos foliantų (politiniai, bažnytyniai, finansiniai, teisiniai ir kiti dokumentai).

1804 panaikinus Valstybinio iždo ministeriją (Vakarų ir Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos įstaigų ir kitos bylos), archyvas pertvarkytas į Prūsijos slaptąjį valstybinį archyvą. Jame saugoti 18 a.–20 a. pirmos pusės įvairių įstaigų aktai, rankraščiai (apie 200 m), daug Prūsijos bei Mažosios Lietuvos miestų, valsčių, įvairių įstaigų, bažnyčių depozitų (gausiausias Tilžės); svarbus Gumbinės departamento (1736–1818) ir apygardos (1818–1945) įstaigų depozitas. Vertingas daugiau kaip 10 000 žemėlapių rinkinys. Vietoj žuvusios 16 000 tomų archyvo bibliotekos Göttingene buvo surinkta apie 1600 tomų. Savo archyvus buvo deponavusios apie 300 Rytų Prūsijos miestų cechų ir amatų draugijų. Tik maža tų depozitų dalis išgelbėta per Antrąjį pasaulinį karą. Iki karo buvo sutvarkytas Valstybinio iždo ministerijos fondas, 1930 perkeltas į specialiai pastatytus modernius rūmus (3000 m² plotas). 1942 archyvas užėmė 2200 m² plotą. Archyvo fondais mokslininkai daugiausia naudojosi tarpukariu, ypač tiriant senovės Prūsijos, Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos praeitį.

1942–1943, per karą, archyvo svarbiausi fondai buvo išskirstyti po Rytų Prūsijos pilis ir dvarus (pvz., Laukstyčiuose, Skaisgiriuose, Brandenburge netoli Karaliaučiaus, Heilsberge, Waldburge). Rytų frontui artėjant archyvas buvo pervežtas į Harzo kalnų druskos kasyklas (425 m gylyje) Graslebene prie Braunschweigo. Dėl skubėjimo iš Vokiečių ordino foliantų dingo 4 tomai apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymą. Nedidelė archyvo dalis buvo atgabenta į Olsztyno Varmijos vyskupų pilį. 1947 Lenkijai atiduoti gausūs jai atitekusių žemių (Gdansko, Elbingo, Szczecino, Torunės ir kitų) fondai. Žemutinės Saksonijos valdžios lėšomis Vokiečių ordino didžiųjų magistrų laiškai, foliantai, dokumentai buvo nufotografuoti, sudarytas 1,3 mln. mikrofilmuotų dokumentų fondas. 1953 fondus perkėlus į Göttingeną ir juos sutvarkius paaiškėjo, kad iš Karaliaučiaus buvo evakuotos beveik visos laikotarpio iki 1800 archyvo archyvalijos. Tai sudaro apie 200 tonų medžiagos, ne visas trečdalis archyvo fondų, bet vertė 9/10 fondų. Visa medžiaga 1979 perkelta į Berlyno priemiestyje Dahleme įkurtą Prūsijos kultūros palikimo slaptąjį valstybinį archyvą (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz). Archyvo direktoriai (po 1804 pertvarkymų): 1810–1815 A. E. Hennigas, 1817–1863 J. Voigtas, 1887–1921 E. J. Joachimas, 1921–1927 P. Karge, 1927–1945 M. Heinas.

Prūsijos slaptojo valstybinio archyvo 6 svarbiausi fondai, sudarantys 3/4 medžiagos, yra svarbūs ir Lietuvos istorijai, lituanistikai. Vokiečių ordino laiškų fonde yra daug nuo 14 a. pabaigos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laiškų ir sutarčių originalų. Reformacijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei Lietuvoje istorijai svarbus Hercogo laiškų skyrius (Chodkevičių, Radvilų, Valavičių ir kitų didikų susirašinėjimas su Albrechtu Brandenburgiečiu ir vėlesniais Prūsijos valdovais, Lietuvos socialinių ekonominių santykių su Prūsija medžiaga). Lietuvos istorijai vertingi Rytų Prūsijos foliantai, mažiausiai tirtas ir panaudotas Valstybinio iždo ministerijos fondas (su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję 9 dideli paketai). Tarp su Lenkija susijusių paketų gausu medžiagos ir apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Daug svarbių šaltinių yra apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Lietuvos sienų kaitą, Mažosios Lietuvos miestelius ir valsčius. Šiame fonde yra dalis archyvo, kurį 17 a. kalvinas B. Radvila buvo perkėlęs į Karaliaučių. Saugumo sumetimais Didžiosios Lietuvos protestantai savo archyvalijas deponuodavo Karaliaučiuje. Per Pirmąjį pasaulinį karą iš Vilniaus į Karaliaučių buvo atvežtas vadinamasis Žostauto rinkinys (3 dėžės su 1430–1836 laikotarpio dokumentais). Yra Vilniaus vyskupijos žemių dovanojimo, popiežių privilegijų pergamentų.

Archyve yra vertingos medžiagos apie lietuvių raštijos veikėjus (Joną Bretkūną, Kristijoną Donelaitį, Martyną Liudviką Gediminą Rėzą ir kitus), jų kūrinių. 1939 03 Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos į archyvą buvo atiduoti Klaipėdos krašto seimelio aktai. 1943 09 iš Centralinio valstybės archyvo Kaune į Prūsijos slaptąjį valstybinį archyvą pergabenti Klaipėdos krašto gubernatoriaus 1923–1939 aktai (nuo aviacijos antpuolių buvo paslėpti Vilkiūnų pilyje Semboje). Į archyvą pateko Suvalkų apskrities archyvalijos, kai 1939 pabaigoje vadinamasis Suvalkų trikampis buvo prijungtas prie Rytų Prūsijos. Iš lietuvių mokslininkų archyvo fondais mažai kas (gal keliolika) naudojosi.

L: Z. Ivinskis Lietuvių tautos žygių šaltiniai. Karaliaučiaus archyvo svarba Lietuvos praeičiai / Aidai 1954; M. Hein Das Staatsarchiv Königsberg und seine nationale Bedeutung Königsberg 1933; K. Forstreuter Das Preussische Staatsarchiv in Königsberg Göttingen 1955.

233

Karaliaučiaus archyvas