Prūsų lietuvininkų susivienijimas

Prsų lietùvininkų susiviẽnijimas, Prsų lietùvių susiviẽnijimas, Lietùvininkų susiviẽnijimas Prsuose, nuo 1926 Klapėdos krãšto lietùvininkų susiviẽnijimas, Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) kultūros, švietimo ir spaudos draugija. Veikė 1901 06 24–1906, 1910, 1919 Tilžėje, 1919–39 – Klaipėdoje. Steigimo iniciatorius A. Bruožis (iki 1904 draugijos sekretorius). Draugija organizavo visuomenės sueigas, skaitė jai paskaitas, leido ir platino spaudą.

Susivienijimo svarbiausi leidiniai: literatūros almanachas Bendraitė (1902), Vydūno parašyta Lietuvos istorija Senutė (1904), J. Biliūno populiari apybraiža Apsireiškimai iš žemės gyvenimo (1905); visi kūriniai išspausdinti 1000 egzempliorių tiražu. Tilžėje veikė draugijos biblioteka (1905–06 turėjo 19 periodinių leidinių), įkurta spaustuvininkui M. Jankui 1901 padovanojus 100 markių vertės knygų. Fondas komplektuotas daugiausia iš dovanotos literatūros ir draugijos leidinių. Iš viso biblioteka (bibliotekininkas – Tilžės spaustuvininkas ir laikraščio Nauja lietuviška ceitunga redaktorius M. Kiošis) turėjo iki 40 pavadinimų knygų ir periodikos. Iš pradžių susivienijimui paeiliui vadovavo prezidentai: A. Meškaitis, M. Damašė, J. Banaitis, A. Bruožis, J. Lapinas ir J. Babis. Per I pasaulinį karą draugijos turtas labai nukentėjo. A. Bruožio iniciatyva 1920 dalis išlikusios bibliotekos ir nerealizuotų leidinių tiražo atiteko Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos Santara atstovybei Klaipėdoje.

1919 03 susivienijimas buvo atkurtas Tilžėje, netrukus centras perkeltas į Klaipėdą. Įsteigta skyrių Klaipėdos krašto vietovėse. Plėtė judėjimą dėl krašto atskyrimo nuo Vokietijos ir jo prisijungimo autonomijos teisėmis prie atkurtos Lietuvos valstybės. Į valdybą buvo išrinkti V. Gaigalaitis, A. Brakas, J. Brožaitis, J. Stikliorius ir J. Strėkys. Draugijos veiklai vadovavo Mažosios Lietuvos tautinė taryba. Leido laikraštį Prūsų lietuvių balsas ir Tarybos žinios. Kovojo dėl lietuvininkų ekonominių ir kultūrinių teisių, susivienijimo narių susirinkimuose priimta rezoliucijų, kurios buvo įteiktos Klaipėdos krašto Direktorijai bei gubernatoriui, per jį – ir Lietuvos vyriausybei. Reikalauta, kad krašto pradinėse mokyklose būtų įvesta lietuvių dėstomoji kalba, mokytojai nustotų vokietinti mokinius, krašto gyventojai lietuvininkai galėtų įstaigose gimtąja kalba žodžiu ir raštu tvarkyti savo reikalus, būtų pakeisti pasenę Vokietijos įstatymai.

Prūsų lietuvininkų susivienijimui tarpininkaujant, buvo įsteigtas Žemės ūkio banko Klaipėdoje skyrius, uoste įrengti elevatoriai‑šaldytuvai (iš ūkininkų priimdavo didelius kiekius produktų), įsteigti Lietūkio ir Maisto skyriai, žvejams sumažintas laivų mokestis, Nidoje ir Pervalkoje sutvarkytos Kuršių marių krantinės, pastatytos prieplaukos. 1930 draugijos pastangomis anglikonų bažnyčioje Klaipėdoje pradėtos laikyti lietuviškos pamaldos, transliuotos ir per radiją.

Susivienijimas leido laikraštį Lietuvos keleivis. Draugijos centro pirmininkai: J. Vanagaitis, A. Baltris, M. Žvilius, E. Borchertas ir kiti. Draugijos veikla nutrūko 1939 03 22–23 nacių Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą.

1527

3037