Przasnysz (Pšãsnyšas), miestas Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, į šiaurę nuo Varšuvos; apskrities centras.
16 662 gyventojai (2021). Przasnyszas įsikūręs prie Węgierkos upės (Vyslos baseinas). Per Przasnyszą eina Varšuvos–Szczytno plentas. Elektrotechnikos pramonė, nedidelės medienos apdirbimo, baldų, siuvimo, maisto pramonės, plastikų, dviračių gamybos įmonės. Świecio užsienio kalbų aukštosios mokyklos skyrius. Miesto viešoji biblioteka, Ostrołękos pedagoginės bibliotekos filialas. Istorijos, veterinarijos muziejai. Miesto parkas (18–19 a.).
Architektūra
Sakraliniai pastatai: gotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1485, rekonstruota 19 a.) su varpine (15 a. pabaiga, išplėsta 17 a. pradžia), ansambliai – pasionistų vienuolyno (po 1637–71, rekonstruotas po 1916) su vėlyvosios gotikos Šv. Onos ir Jokūbo bažnyčia (1588–1618), kapucinų vienuolyno su Šv. Klaros ir šv. Juozapo bažnyčia (1616, rekonstruotas 1789, po 1916, abiejų architektai K. Skórewiczas, K. Tołłoczko). Baroko ir klasicizmo bruožų rotušė (18 a. pabaiga, dabar muziejus).
Istorija
Pradėjo kurtis 12 a., 1427 gavo miesto teises. 15–17 a. buvo trečias pagal dydį Mazovijos miestas, amatų ir prekybos centras (stovėjo prie pagrindinio kelio iš Varšuvos į Prūsiją). 16–18 a. seniūnijos centras. 17 a. dėl gaisrų, epidemijų ir karų smuko, ekonominė plėtra paspartėjo tik 18 a. pabaigoje. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 atiteko Prūsijos karalystei, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). Per 1863–64 sukilimą Przasnyszo apylinkėse sukilėliai ne kartą kovėsi su reguliariąja Rusijos kariuomene.
Per I pasaulinį karą 1914 ir 1915 prie Przasnyszo vyko Rusijos ir Vokietijos kariuomenių mūšiai; sugriauta apie 70 % miesto pastatų. Atstatytas. Per II pasaulinį karą 1939–45 aneksuotas nacių Vokietijos. 16 a.–1975 ir nuo 1999 Przasnyszas – apskrities centras.
2271