pseudoklasicizmas

pseudoklasiczmas (gr. pseudos – melas + klasicizmas), kai kurių šalių literatūroje vėlyvasis klasicizmo laikotarpis. 19 a. 1–3 dešimtmetyje ryškesnis buvo Lenkijoje (dar vadinamas Varšuvos klasicizmu), kai klasicistai polemizavo su juos kritikuojančiais romantikais. Žymiausi lenkų pseudoklasicizmo atstovai – A. Felińskis, K. Koźmianas, F. Morawskis, L. Osińskis (1775–1838), F. Wężykas (1785–1862). F. K. Dmochowskis, sekdamas N. Boileau, parašė eiliuotą veikalą Eiliavimo menas (Sztuka rymotwórcza 1788, lietuvių kalba 1820 Vilniuje). Būdinga ir klasikinė, ir rokoko stilistika; Prancūzijoje ir Vokietijoje kartais pseudoklasicizmas sinonimiškai vartojamas su rokoko terminu. Lietuvių literatūroje pseudoklasicizmo sąvoka vartojama retai (paminėta M. Miškinio vadovėlyje Lietuvių literatūra dalis 1 1939 ²1990).

2271