pschikos sveikatà, geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save, savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo stresais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Dėl psichikos sveikatos apibrėžimų iki šiol kyla psichikos sveikatos specialistų tarptautinių diskusijų. Pvz., ar apibūdinant gerą psichinę būseną turėtų būti įtrauktas toks kriterijus kaip individo darbas, aktyvi veikla, poreikis daryti prasmingus, gerus darbus bendruomenei. Psichikos sveikata yra neatsiejamai susijusi ir su kūno sveikata, ir su psichologiniais, socialiniais, dvasiniais, etniniais, kultūriniais, meno, net filosofiniais aspektais, todėl svarbu suprasti šio fenomeno kompleksiškumą ir sąlygiškumą. Ji yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai. Nustatyta, kad psichikos sveikata yra itin reikšminga kiekvieno individo ir visuomenės sveikatos sudedamoji dalis, svariai prisidedanti prie laimės ir gerovės, sudaranti tinkamas galimybes socialiniam bendravimui, darnai, saugumui, itin svarbi darbinei veiklai, visuomenės gerovei, kūrybingumui, produktyvumui, veiklumui. Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo. Psichikos sutrikimais yra vadinamos tokios sutrikusios psichikos būsenos, kurios atitinka nustatytus klinikinius tų sutrikimų diagnostikos kriterijus pagal pripažintas tarptautines ligų ir sutrikimų diagnostikos klasifikacijas.
Psichikos sveikatos srityje vartojama daug sąvokų ir terminų, kurie kartais persidengia, o kartais papildo vienas kitą. Plačios apibrėžties terminai liguista psichikos sveikata, psichikos sveikatos problemos ar psichikos sveikatos sunkumai yra vartojami ne tik psichikos sutrikimams apibūdinti, bet apima ir psichologinį distresą, psichologines problemas ar sunkumus, kurie pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra laikomi klinikine diagnoze, tačiau gali būti reikšmingi dėl individo patiriamų kančių ir vėliau gali sukelti sutrikimus, ligas ar neįgalumą. Vaikystėje prasidedantys ir negydomi psichikos sutrikimai labai paveikia vaiko raidą, mokslo pasiekimus ir galimybes gyventi visavertį, produktyvų gyvenimą. Vaikai, turintys psichikos sutrikimų, susiduria su dideliais iššūkiais dėl stigmos, izoliacijos, diskriminacijos, t. p. ir nepakankamu sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo mokymo prieinamumu – taip pažeidžiamos jų pagrindinės, esminės žmogaus teisės. Tyrimais nustatyta, kad maždaug pusė suaugusiesiems pasireiškiančių psichikos sutrikimų prasideda viduriniame paauglystės amžiuje. Suaugusieji, turintys psichikos sveikatos problemų, yra mažiau produktyvūs darbe ir turi didesnę tikimybę tapti bedarbiais. Šiuolaikinės visuomenės vis labiau supranta psichikos sveikatos svarbą ir imasi įvairių kompleksinių priemonių gerinti asmenų psichinę būseną, stiprinti psichikos sveikatą.
Nuo 1992, Pasaulio psichikos sveikatos federacijai (angl. World Federation for Mental Health) pasiūlius, kasmet spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena.
3229