pschinė bsena, gali trukti trumpesnį ar ilgesnį laiką, sukelti individui malonius ir nemalonius, priimtinus ir nepriimtinus išgyvenimus. Psichinę būseną yra sunku apibrėžti. Kartais dar vadinama emocine, dvasine, vidine būsena. Vartojami įvairūs žodžiai ar sąvokos mėginant apibrėžti ar geriau perprasti, kas yra psichinė būsena, tačiau iki šiol išlieka neatskleistų, sunkiai užčiuopiamų paslapčių. Kai vartojamas žodis psichinė, apimami ne pavieniai, o visi psichikos, psichinės savijautos komponentai ir aspektai. Kartais juos sunku įvardyti terminais ar įprastais žodžiais.
Dažnai klinikoje psichinė būsena aprašoma pagal psichikos veiklos sudedamųjų dalių ypatumus (mąstymas, kalba, orientacija savyje, vietoje, laike, emocijos, nuotaika, elgesys, išvaizda, atmintis, dėmesys, bendravimas ir kita), o apibendrintai būtų galima sakyti, kad žmogaus psichinė būsena yra gera, sveika, stabili, arba sutrikusi, liguista, sukelianti sunkumų pačiam individui, jo artimiesiems, aplinkai.
Kai individas save suvokia kaip vientisą, savitą, nors kartais iki galo sunkiai suvokiamą būtybę, bet sugeba būti savimi tarp kitų, kiekviename gyvenimo etape bręsta kaip asmenybė, išgyvena įvairius jausmus, sugeba daryti sprendimus ir už juos atsakyti, sugeba save išreikšti sau ir aplinkiniams tinkamais būdais, planuoti ir įgyvendinti veiksmus, kurti, dirbti, daryti gera bendruomenei – galima sakyti, kad asmens psichinė būsena, psichikos sveikata yra gera.
3229