psichiniai reiškiniai

pschiniai reiškinia, reakcijos, kuriomis atspindimos arba atpažįstamos tam tikrų daiktų arba aplinkos savybės. Psichiniai reiškiniai skiriasi savo pastovumu ir reikšme asmenybės veiklai. Pagal tai skiriamos psichinių reiškinių 3 rūšys: psichiniai procesai, psichinės būsenos ir psichinės savybės. Psichiniai procesai yra dinamiški dažnai besikeičiantys psichiniai reiškiniai, kurie susidaro veikiant išoriniams arba vidiniams dirgikliams ir išnyksta dirginimui nutrūkus. Dažnai psichinių procesų vyksmas užfiksuojamas atmintyje ir vėliau atgaminamas. Psichinių procesų yra labai daug (pavyzdžiui, jais galima laikyti besileidžiančios saulės suvokimą, dainos melodijos prisiminimą, uždavinio sprendimą, baimės išgyvenimą), todėl jie skirstomi į pažinimo (pavyzdžiui, pojūtis, suvokimas, vaizdinys, mąstymas, vaizduotė, atmintis), valios (pavyzdžiui, noras, poreikių prabudimas, motyvų formavimas, sprendimas ir įgyvendinimas) ir emocinius (pavyzdžiui, jausmai, emocijos, nuotaika, nerimas, pyktis). Psichinėms būsenoms priskiriami pastovesni už psichinius procesus reiškiniai, jas apibūdina tam tikrų psichinių procesų grupių funkcinės ypatybės (įvairios nuotaikos, emociniai išgyvenimai, darbinga nuotaika, didelis energijos pakilimas arba jos smukimas, įkvėpimas, psichinė įtampa). Psichinės būsenos daro didelį poveikį žmogaus veiklai. Psichologus ypač domina žmogaus psichinės būsenos, kurias sukelia stresas, ekstremalios aplinkybės, sudėtingos situacijos. Medicininė psichologija tiria liguistas psichines būsenas (pavyzdžiui, įkyriąsias būsenas), socialinė psichologija – masių psichines būsenas (pavyzdžiui, paniką). Psichinėms savybėms priklauso santykinai pastovūs psichiniai reiškiniai, kurie kartojasi žmonių santykiuose, nepriklauso nuo dirginimų. Psichinių savybių santykinį pastovumą lemia įgimtos anatominės ir fiziologinės žmogaus ypatybės, taip pat jo atmintyje užfiksuoti pastovūs ir standartiniai elgsenos būdai (patyrimo rezultatas). Psichinėmis savybėmis yra laikytinos žmonių temperamento ypatybės (audringumas, ramumas, jautrumas ir kita), asmens bruožų ypatybės (darbštumas, humaniškumas, egocentrizmas), gabumų ir gebėjimų ypatybės (gabumas matematikai, muzikai ir kita). Pagal psichinių reiškinių suvokimo aiškumą arba įsisąmoninimo lygį psichikoje galima išskirti 2 lygmenis: sąmonę ir pasąmonę. Psichinių reiškinių raidą, eigos dėsningumus ir mechanizmus tiria bendroji psichologija.