psichofiziològija (psicho… + fiziologija), disciplininė mokslo sritis, tirianti psichikos neurofiziologinį pagrindą. Psichofiziologija nagrinėja koreliatus (koreliacija) tarp tam tikrų psichologinių ir fiziologinių parametrų. Svarbiausias uždavinys – atrasti psichinių reiškinių priežastis, tirti tų reiškinių pagrindą sudarančius neurofiziologinius mechanizmus. Psichofiziologiniams tyrimams naudojama sensorinių, motorinių, vegetacinių reakcijų registravimas, smegenų pažeidimų ir jų stimuliavimo padarinių analizė, elektrofiziologiniai metodai (elektroencefalografija, magnetoencefalografija, pozitronų emisijos tomografija, funkcinis magnetinis rezonansas ir kita). Eksperimentiniai duomenys apdorojami matematiniais metodais. Daugeliui psichofiziologijos krypčių būdingas psichofizinio dualizmo principas (psichofizinė problema). Skiriama sensorinė (jutimo) psichofiziologija, kognityvinių procesų psichofiziologija, judesių organizavimo psichofiziologija, aktyvumo psichofiziologija, atminties ir mokymo psichofiziologija, kalbos psichofiziologija, motyvacijos ir emocijų psichofiziologija, miego psichofiziologija, streso psichofiziologija, funkcinių būsenų psichofiziologija, tarpusavio santykių (socialinė) psichofiziologija, paauglystės psichofiziologija ir kita. Psichofiziologija susijusi su diferencine psichologija. Psichofiziologijos duomenys plačiai naudojami medicinoje, darbo psichologijoje, sporto psichologijoje, jais remiasi psichokibernetika (psichikos kilmės ir valdymo teorija, kurios pagrindas – neuronų signalų analizė, susijusi su fizinėmis ir psichologinėmis savybėmis).
Psichofiziologija susiklostė 19 a. antroje pusėje psichologijai atsiskyrus nuo filosofijos ir psichologijoje paplitus gamtamokslinio materializmo (materializmas) idėjoms. Iš pradžių psichofiziologijos terminas buvo vartojamas sinonimiškai su fiziologinės psichologijos terminu; šiais terminais buvo vadinama psichikos tyrimas tiksliais ir objektyviais fiziologijos metodais. Psichofiziologijos pradininkai – vokiečių fizikas, psichologas ir fiziologas G. T. Fechneris (vienas pirmųjų aprašė psichofiziologijos teoriją ir metodus knygoje Psichofizikos elementai / Elemente der Psychophysik 2 dalys 1860), vokiečių psichologas ir fiziologas E. H. Weberis, anatomas J. P. Mülleris, vokiečių fizikas ir fiziologas H. L. F. von Helmholtzas. 19 a. pabaigoje atsirado eksperimentinė psichofiziologija. Jos pradininkas – vokiečių psichologas, filosofas ir fiziologas W. M. Wundtas, kiti žymiausi psichofiziologai – rusų fiziologai ir psichologai I. Sečenovas, I. Pavlovas, Didžiosios Britanijos neurofiziologas Ch. S. Sherringtonas. Psichofiziologija ypač suklestėjo 20 a. 7–8 dešimtmetyje.
LIETUVOJE 1992 Palangoje įsteigtas Lietuvos psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas.