psichogenètika (psicho… + genetika), psichologijos ir genetikos tyrimų sritis, nagrinėjanti psichikos reiškinių (funkcijų, savybių, gebėjimų) paveldimumą ir kintamumą, genetinių ir aplinkos veiksnių sąveiką, lemiančią psichikos ir elgesio individualią raidą. Psichogenetika dažniau vadinama elgesio genetika. Psichogenetikos tyrimo pagrindiniai metodai: dvynių (lyginama dizigotinių ir monozigotinių dvynių funkcijos ar gebėjimai), genealoginis – skirtingų giminaičių kartų panašumo paieška, populiacinis (genų ar chromosomų anomalijų paplitimas žmonių arba gyvūnų grupėse), psichologinių savybių paveldimumo analizės, įvaikintų asmenų (lyginamos įvaikinto asmens ir jo biologinių tėvų bei įtėvių savybės), deprivacijos (socialinio, emocinio ar sensorinio apribojimo – tiriama aplinkos veiksnių įtaka raidai), molekulinės biologijos (padeda nustatyti genus, susijusius su konkrečiomis psichikos savybėmis ar ligomis). Įvairių psichinių funkcijų paveldėjimo laipsnis skirtingas: psichinių procesų paslankumas (pavyzdžiui, psichinis tempas, reakcijų laikas), intelekto savybės, temperamentas paveldimi 60–80 %, asmenybės savybės, nuostatos – tik 40–60 % (pirmuoju atveju aplinkos įtaka tik 20–40 %, antruoju – 40–60 %). Psichikos savybės ir gebėjimai – sudėtingos smegenų funkcijos, kurių kiekvieną lemia ne vienas genas, o jų deriniai, t. y. psichikos funkcijos paveldimos poligeniškai. Vienas genas veikia kelias psichikos funkcijas (pleotropinis geno veikimas). Genų specifiškų baltymų sintezė lemia nervinių tinklų raidos bendrąsias tendencijas, išoriniai poveikiai (mokymas, šeimos aplinka) specializuoja genetiškai determinuotus nervinius tinklus konkrečioms gyvenimo aplinkybėms. Paveldima tik potenciali galimybė išmokti kalbą, maitintis tam tikru maistu, užmegzti santykius su kitais, būti altruistu, agresyviu, bailiu. Aplinkos poveikis skatina psichikos ir elgsenos adaptyvumą. Genų reguliuojamos bendrosios tendencijos vadinamos genotipiniais požymiais arba paveldėtais psichologiniais mechanizmais (pavyzdžiui, gyvačių baimė, potraukis saldžiam maistui, vyrų seksualinis, moterų emocinis pavydas). Konkretaus asmens elgesio ir psichikos savybės, jau paveiktos aplinkos, vadinamos fenotipinėmis. Žemesniųjų organizmų elgsenoje vyrauja genotipiniai, aukštesniųjų (ypač žmogaus) – fenotipiniai požymiai. Psichogenetika susiformavo 19 amžiuje pradžioje, pradininkas F. Galtonas (Didžioji Britanija).
1868