psichologinė teisės mokykla

psichològinė téisės mokyklà, teisės mokslo kryptis, susiformavusi 19 amžiaus pabaigoje Vokietijoje, vėliau plėtota ir kitose šalyse. Žymiausi atstovai: E. Birlingas, L. Knappas, E. Zitelmannas (Vokietija), G. Tarde’as (Prancūzija), L. Petrażyckis (Lenkija). Psichologinė teisės mokykla teigia, kad teisė yra psichologinio kryptingumo, instinktų (pavyzdžiui, viešpatavimo ir paklusnumo), emocijų, bet ne visuomeninių santykių produktas. Vienų žmonių psichikoje vyrauja valdymo, kitų – paklusnumo instinktas, todėl vieni be pasipriešinimo paklūsta kitų valiai. Perkeldama teisę į subjektyviosios psichikos sferą psichologinė teisės mokykla atitraukia ją nuo sąlygojančios visuomenės organizacijos, dėl to teisė netenka realumo, išnyksta jos ir teisinės sąmonės skirtumas, paneigiama įstatymo viršenybė kitų normatyvinių aktų atžvilgiu. Psichologinė teisės mokykla padarė didelį poveikį teisės sociologinio tyrinėjimo plėtrai (deskriptyvumas ir dichotomija), atsisakė teisės kategorijų sistemos konstravimo. Psichologinės teisės mokyklos idėjomis rėmėsi skandinavų teisės mokyklos atstovai K. Olivecrona (Švedija), A. N. Chr. Rossas (Danija) ir kiti.