psichologzmas, kai kurioms sociologijos kryptims būdinga metodologinė kryptis, visuomenės specifiką aiškinanti socialinių reiškinių ir procesų psichologiškumu. Psichologizmas stiprina sociologijos ir psichologijos sąveiką. Pagal psichologizmą, visuomenės raidą lemia individui ar socialinei grupei būdingi psichologiniai reiškiniai. Jie nagrinėjami atskirai nuo materialių visuomenės gyvavimo sąlygų. Socialinė grupė, visuomenė yra idėjinė psichologinė bendrija (kolektyvinis psichologinis subjektas), kurią sudaro asmeninių santykių, poveikių, komunikacijų visuma. Skiriama individualusis ir kolektyvinis (socialinis) psichologizmas. Individualiojo psichologizmo atstovai reikalavo tirti kalbą per individualios psichikos ir veiklos mechanizmą. Kolektyvinio psichologizmo atstovai kalbą laikė specifine kolektyvo, tautos psichologine apraiška. Griežtus religinius įsitikinimus psichologizmas gali aiškinti žmogaus psichologiniu poreikiu susitaikyti su mirtimi. Psichologizmo svarbiausi atstovai – vokiečių kalbininkas H. Steinthalis (1860–90 su vokiečių psichologu M. Lazarusu Berlyne leido žurnalą apie tautų psichologiją ir kalbotyrą Zeitschrift für Völkerpsychologie und Sprachwissenschaft), vokiečių psichologas, filosofas W. M. Wundtas, ukrainiečių ir rusų filologas A. Potebnia (Mintis ir kalba / Mysl' i jazyk 1862). Psichologizmas susijęs su metodologiniu individualizmu.
Psichologizmui susiformuoti turėjo įtakos domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir vokiečių filosofo W. von Humboldto pažiūros. Jis pabrėžė organizuotos mąstymo funkcijos, tautos, kolektyvo mąstymo, bendros kalbos reikšmę (psicholingvistika). Anot jo, mąstymas formuojasi žmonių bendros veiklos pagrindu ir tam labai padeda bendra kalba. Taip susidaro socialiniai veiksniai, kurie veikia ir mąstymą, ir kalbą. 19 amžiaus pabaigoje, formuojantis socialinei psichologijai, ėmė kurtis savarankiškos psichologizmo mokyklos (pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų sociologo L. Wardo, prancūzų sociologo G. Tarde’o). Ilgainiui psichologizmo problematika kito: iš pradžių buvo tiriamas individas kaip psichologinis reiškinys, vėliau – individo psichologinė priklausomybė nuo socialinės grupės ar institucijos (pavyzdžiui, industrinė sociologija).