psichopãtija (psicho… + gr. pathos – kančia, liga), asmenybės sutrikimas, kuriam būdinga tam tikri pastovūs, nekintantys asmenybės ir elgesio bruožai, trukdantys žmogui adaptuotis socialinėje aplinkoje. Žmogui, sergančiam psichopatija, būdingi tie patys asmenybės bruožai kaip ir sveikam, tik pakinta jų tarpusavio santykis, dėl to sergantįjį sunku atskirti nuo sveiko žmogaus. Psichopatijos pagrindiniai požymiai: perdėtas ir nenatūralus žavesys (pasireiškia gebėjimu laisvai kalbėti, sudominti, žavėti, lengvai ir įdomiai dėstyti mintis, kuklumo jausmo neturėjimu, galėjimu pasakyti viską ir bet ką), arogancija, apgaudinėjimas ir paviršutiniškumas palaikant tarpasmeninius santykius, skurdūs emociniai išgyvenimai, empatijos (pasireiškia jausmų stoka žmonėms apskritai), kaltės jausmo, užuojautos arba gailesčio nebuvimas (pasireiškia nesupratimu, kad kitam gali skaudėti, kad kitas asmuo gali kentėti), impulsyvumas (pasireiškia neapgalvotu elgesiu, neplanavimu ar nesvarstymu, negebėjimu atsispirti pagundoms, troškimams, padarinių neįvertinimu, rizika), beširdiškumas ir šaltumas kitų atžvilgiu, anomalūs afektiniai išgyvenimai, nuolatinis stimuliacijos poreikis (pasireiškia pastoviu ir sustiprintu naujovių, iššūkių ir jaudinančių patyrimų poreikiu, negebėjimu ilgai dirbti vienoje darbovietėje), įtikinėjimas ir manipuliavimas, bejausmės ir savanaudiškos nuostatos, neatsakingumas, patologinis melavimas, parazitinis gyvenimo būdas (pasireiškia motyvacijos stoka, bloga disciplina ir negebėjimu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, atsakomybės stoka), bloga elgesio kontrolė (pasireiškia greitu susierzinimu, nepakantumu, agresija ir žodiniu įžeidinėjimu, priešišku elgesiu), atsitiktinis, netvarkingas lytinis gyvenimas, daug trumpalaikių vedybinių ryšių, ankstyvos elgesio problemos (10–13 m. amžiuje pasireiškia, pvz., melavimas, vagystės, apgaudinėjimas, įžeidinėjimas, klijų uostymas, alkoholio vartojimas, bėgimas iš namų), realistinių ir ilgalaikių tikslų neturėjimas (pasireiškia negebėjimu susikurti ir įgyvendinti ilgalaikius planus, betiksliu egzistavimu, gyvenimu be konkrečios krypties), asocialus elgesys ir neatsargus elgesys, įvairaus pobūdžio nusikaltimai. Psichopatai nejaučia baimės arba nerimo, jų atlikti nusikaltimai itin žiaurūs, valdžios ir kontrolės troškimą pasiekia apžavėdami, manipuliuodami, įbaugindami arba žiauriai elgdamiesi. Jiems būdinga sutrikęs smegenų funkcionavimas (negeba numatyti ir įvertinti elgesio padarinių) ir informacijos apdorojimo procesas (prasta savireguliacija, sunku susieti dabartinius veiksmus ir skatinamuosius poveikius su ankstesne patirtimi), negebėjimas suprasti ar panaudoti semantinę kalbos prasmę (kalbiniai procesai atrodo paviršutiniški, abstrakčios prasmės, nenaudojami kalbos niuansai ar emociniai kalbos aspektai).
Psichopatija gali atsirasti dėl ligos (galvos traumos, smegenų infekcijos, apsinuodijimo, psichinės traumos ir kitos) arba dėl įgimto nervų sistemos neišsivystymo (jo priežastys gali būti paveldėjimas, gemalo ir vaisiaus pažeidimai, gimdymo trauma ir kita). Tokios psichopatijos vadinamos konstitucinėmis, arba tikrosiomis. Jos išryškėja ankstyvojoje vaikystėje ir reiškiasi kaip emocijų ir valios sutrikimai, nors intelektas gali būti normalus. Suaugusio žmogaus psichopatijos ryškumas priklauso nuo auklėjimo sąlygų ir aplinkos įtakos. Skiriasi nuo sociopatijos (elgesio anomalija, kuri reiškiasi daugiausia lytiniais iškrypimais ir asocialiu elgesiu), kurios priežastys yra socialinis ir kultūrinis aplinkos poveikis (auklėjimo klaidos, žmogaus negebėjimas prisitaikyti prie socialinės aplinkos) ir ankstyvosios vaikystės patirtis. Dėl ligos arba psichinės traumos psichopatams gali kilti sunkios, ilgai trunkančios reaktyviosios ir neurozinės būsenos (psichogenija), depresija. Psichopatijos profilaktika – geras auklėjimas, psichoterapinis ir psichofarmakologinis gydymas.