psichoseksuãlinė raidà, psichoanalizės sąvoka – žmogaus lytinio potraukio kitimas, brendimas ir jo poveikis asmenybės raidai. Psichoseksualinės raidos koncepciją 1905 sukūrė austrų psichologas ir psichiatras S. Freudas. Jis teigė, kad asmenybė, veikiama pasąmonės ir ankstyvosios vaikystės patirties, iš esmės susiformuoja iki 4–5 metų ir vystosi, kol žmogus pasiekia lytinę brandą. Pagal tai, kurios tam tikro amžiaus individų kūno vietos yra malonumų pojūčių šaltinis ir kokio pobūdžio malonumai patenkinami, S. Freudas išskyrė psichoseksualinės raidos stadijas: analinę stadiją, falinę stadiją, genitalinę stadiją, latentinę stadiją ir oralinę stadiją. Kiekvienai stadijai būdingi savi pasitenkinimo šaltiniai, jų raiškos formos ir pasitenkinimo lygiai (pavyzdžiui, oralinėje stadijoje – čiulpimas ir kandžiojimas). Kiekvienos psichoseksualinės raidos stadijos metu vaikas susiduria su konfliktais tarp pasąmoningų troškimų ir sąmoningo psichinio aktyvumo. Vaiko asmenybės raida priklauso nuo jo gebėjimo išspręsti šiuos konfliktus. Kai tam tikros stadijos vaiko pasąmoningi troškimai nepatenkinami arba psichoseksualinė raida yra pernelyg spartinama (pavyzdžiui, vaikas per anksti pratinamas prie puoduko) ar lėtinama (pavyzdžiui, vaikas per ilgai čiulpia čiulptuką) toje stadijoje susidaro fiksacija, dėl to gali susiformuoti neigiami asmenybės bruožai (pavyzdžiui, agresija), neurotiniai požymiai, vėliau sutrinka asmens santykis su aplinka, pavyzdžiui, kilus stresinei situacijai asmuo linkęs spręsti vaikystėje neišspręstus konfliktus.
Kai kurios S. Freudo psichoseksualinės raidos idėjos, pavyzdžiui, paaiškinančios žmogaus keitimąsi pereinant iš vienos stadijos į kitą, kad ankstyva patirtis veikia vėlesnį asmenybės gyvenimą, pateikė naują požiūrį į žmogaus raidą. Vėliau remiantis tyrimais kai kurios jo idėjos atmestos kaip nepasitvirtinusios, pavyzdžiui, kad vaiko patirtis, gauta jį atpratinant maitintis iš motinos krūties, suformuoja pagrindą vaiko asmenybės bruožams ir asmenybinėms suaugusiojo problemoms. Teigiama, kad tolesnės emocinės raidos pobūdį lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių pobūdis, bet ne tam tikras konkretus įvykis ankstyvojoje vaikystėje. S. Freudo mokinys Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas E. H. Eriksonas teigė, kad S. Freudo pasiūlytos psichoseksualinės raidos yra pernelyg ribotos ir pasiūlė 8 asmenybės psichosocialinės raidos stadijas nuo gimimo iki senatvės.