psichotèchnika (psicho… + technika), 20 a. pirmos pusės psichologijos šaka, tirianti psichikos savybių ir praktinės žmogaus veiklos santykį. Psichotechnika nagrinėja darbuotojo įgudimą ir nuovargį, gebėjimą valdyti sudėtingą įrangą ir kita.

Psichotechnikos svarbiausi uždaviniai: profesinė atranka ir profesinis konsultavimas (pagalba profesiją besirenkančiam žmogui), profesinis tinkamumas (darbui reikalingų psichikos, psichofiziologinių ir antropologinių savybių turėjimas), darbo aplinkos, darbo būdo ir technikos racionalizavimas, darbo organizavimas, įgūdžių ir mokėjimo ugdymas, traumatizmo ir avarijų priežasčių šalinimas, psichohigienos, psichoterapijos metodų kūrimas.

Remiantis psichotechniniais testais (standartinės užduotys konkrečių profesijų žmonių psichikos funkcijoms, individualioms savybėms ir būsenai tirti) galima parinkti profesiją, racionalizuoti darbo procesą, tirti profesinį patikimumą skiriant gamybinį mokymą. Pvz., vertinant operatoriaus, vairuotojo profesinį tinkamumą testuojama, ar jie turi greitą ir tinkamą atsakomąją (sensomotorinę) reakciją, gerą regėjimą, geba skirti spalvas ir daiktus esant menkam apšvietimui, ištverti akinančią šviesą, gerai koordinuoti judesius, koncentruoti dėmesį. Psichotechnika susijusi su darbo psichologija, inžinerine psichologija, pramonine, karo, prekybos psichologija.

Psichotechnikos terminą pirmą kartą 1903 pavartojo vokiečių psichologas W. L.Sternas. Vokiečių ir Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas H. Münsterbergas knygoje Pagrindiniai psichotechnikos bruožai (Grundzüge der Psychotechnic 1909) sukūrė psichotechnikos, kaip savarankiško mokslo, pagrindus (turinys, metodai, profesinė atranka, konsultavimas ir mokymas, kova su profesiniu nuovargiu ir nelaimingais atsitikimais ir kita). Daugiausia psichotechnikos sąvoką vartojo Vokietijos ir SSRS psichologai. Kitose šalyse psichotechnikos sąvoka vartojama kaip taikomosios psichologijos sinonimas.

Psichotechnika itin susidomėta per I pasaulinį karą, kai vienas svarbiausių klausimų tapo kariuomenės aprūpinimas karine technika ir karių profesinė atranka. 1925–45 Vokietijoje ėjo žurnalas Psychotechnische Zeitschrift, SSRS 1928–37 – žurnalas Sovetskaja psichotechnika. 1937 SSRS psichotechnikos laboratorijos buvo panaikintos, daugelis psichotechnikos darbuotojų represuoti. Vėliau psichotechnikos tyrimai uždrausti ir Vokietijoje.

Psichotechnika Lietuvoje

Vienas pirmųjų psichotechnikos atstovų psichologas ir pedagogas J. Vabalas‑Gudaitis sukūrė ir populiarino individualybės pažinimo metodus ir testus, kuriais būtų galima diagnozuoti asmenybės įgimtą darbingumą.

1931 Kaune Lietuvos motinoms ir vaikams globoti sąjungos iniciatyva buvo sušauktas suinteresuotų įstaigų ir specialistų pasitarimas, per kurį nutarta steigti Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugiją (veikė iki 1940). Šios draugijos nariai Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai (J. Acus‑Acukas, J. Blažys, A. Gučas, J. Laužikas, V. Lazersonas, J. Martynaitis, J. Šimkus, J. Vabalas‑Gudaitis) rengė tyrimų metodikas, apdorojo duomenis, sudarė profesijų registrą, teikė profesinio konsultavimo ir psichotechnikos paslaugas.

1933 psichologas ir pedagogas A. Gučas paskelbė pirmuosius straipsnius apie psichotechniką, 1937 išleido knygą Pašaukimas ir darbas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui psichotechnikos tyrimai nutraukti.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką