Pskòvo lietùviai
1266–99 Pskovą valdė lietuvis kunigaikštis Daumantas. Lietuvių ėmė gausėti 19 a. antroje pusėje, kai čia įsikūrė ištremti 1863–64 sukilimo dalyviai, neturintys teisės grįžti į Lietuvą. 1902 Pskovą savo tremties vieta buvo pasirinkę J. Jablonskis su sūnumi Konstantinu, A. Sketeris ir kiti. Per I pasaulinį karą į Pskovą atvyko keletas traukinių su lietuviais karo pabėgėliais ir našlaičiais. Nuo 1915 11 čia veikė našlaičių prieglauda. 1916 į Pskovą atkeltame Rusijos imperijos kariuomenės intendantūros dalinyje buvo daugiau kaip 100 lietuvių karių. 1916–17 Pskove veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, pradžios mokykla (apie 40 mokinių) ir vaikų prieglauda. 1917 J. Fledžinskas ir kiti įsteigė Grūdo draugijos skyrių (jis perėmė iš Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pradžios mokyklą, prieglaudą). 1918 Pskovą užėmus Vokietijos kariuomenei, kunigo B. Bumšo iniciatyva atkurtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius. 1918 jis padėjo daugiau kaip 2000 lietuvių karo pabėgėlių grįžti į Lietuvą.
-Pskovas