Pskòvo mẽtraščiai (Псковские летописи), senųjų rusų (rusinų) metraščių sąvadai, 14–17 a. rašyti Pskovo vienuolynuose. Į juos įdėta ir senesnių rusų metraščių (pvz., Naugardo) ištraukų iš Nalšios kunigaikščio Daumanto Pskovo valdymo laikotarpio (1266–99). Yra vertingų duomenų apie Pskovo respublikos, Šiaurės vakarų Rusios žemių kovas su Livonijos ordinu, santykius su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, Naugardu, Tverės kunigaikštyste, Maskvos kunigaikštyste, iš miestų, Baltijos tautų istorijos. Aprašyta Pskovo respublikos vidinė sankloda, socialiniai sluoksniai, prekybiniai ryšiai su gretimais kraštais, Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariniai žygiai į Pskovo respubliką ir jos prijungimas 16 a. pradžioje prie Maskvos. Net Pskovui netekus savarankiškumo, metraščiai buvo papildomi naujų įvykių aprašymais. Seniausia išlikusi Pskovo metraščių redakcija iš 14 a. vidurio; pateko ir senesnių metraščių nuorašų.
Pskovo metraščių pagrindą sudaro 15 a. 6–7 dešimtmečio metraščių nuorašas, padarytas 14 a. Švč. Trejybės vienuolyne, oficialūs dokumentai, Naugardo metraščių rinkinių medžiaga, žinios iš Baltijos kraštų, Smolensko.
Rasti 25 Pskovo metraščių nuorašai, suskirstyti į 3 grupes. I metraščio pagrindas – 1469 ir 1481 metų sąvadai; žinios siekia iki 1547 ir iki 17 a. pradžios. Jo sudarytojai buvo palankūs Maskvai, bet kritikavo jos vietininkų Pskove savivalę. II metraštis yra 1486 metų sąvado nuorašas. Jame labiau atsispindi Pskovo diduomenės kova tarp Maskvos šalininkų ir priešininkų. III metraštis – 1567 m. sąvadas. Jame yra priešiškų Maskvai minčių dėl Livonijos karo (1558–83). Pskovo metraščiai rašyti ir vienuolyne, kurio igumenu buvo Karnilijus, artimas kunigaikščiui A. Kurbskiui.
Metraščius tyrė ir skelbė istorikas A. Nasonovas.
-Pirmasis Pskovo metraštis; -Pskovo pirmasis metraštis; -Antrasis Pskovo metraštis; -Pskovo antrasis metraštis; -Trečiasis Pskovo metraštis; -Pskovo trečiasis metraštis
P: Pskovskie letopisi Moskva 1941 21955. L: A. N. Nasonov Iz istorii pskovskogo letopisanija t. 18 Moskva 1946.