psoriãzė (psoriasis; gr. psōra – niežulys), žvynẽlinė, lėtinė uždegiminė neužkrečiama odos liga. Psoriaze serga nuo 0,5 iki 5 % žmonių, dažniausiai Šiaurės Europos, rečiau – Afrikos ir Azijos gyventojai. Lietuvoje sergančiųjų yra apie 120 tūkstančių. Vyrų ir moterų sergamumo dažnis panašus. Paveldimas polinkis sirgti psoriaze, nustatyti keli ligos atsiradimą reguliuojantys genai.
Būdinga sidabriškai baltais žvynais padengtos rausvos ryškiu kraštu odos plokštelės. Žvyneliai susiformuoja iš greičiau nei paprastai besidalijančių išorinio sluoksnio odos ląstelių. Paprastai odos ląstelės subręsta ir pasišalina nuo odos paviršiaus per 28–30 dienų; sergant psoriazės ląstelės subręsta per 3–6 dienas, kaupiasi odos paviršiuje ir suformuoja į žvynelius panašius darinius. Ligos požymių dažniausiai atsiranda 15–35 m. žmonėms, kas dešimtam sergančiajam – vaikystėje. Kuo anksčiau požymiai pasireiškia, tuo didesnė tikimybė, kad liga išplis ir nuolat kartosis. Ligos požymių atsiradimą skatina stresas, odos pažeidimai, tam tikros infekcijos, kai kurių vaistų vartojimas, nudegimai saulėje ir kita. Pirmiausia atsiranda nedidelių, aiškių ribų rausvų plokščių, šiek tiek iškilusių virš odos paviršiaus mazgelių, kurie pamažu didėja ir pasidengia sidabro spalvos žvyneliais.
psoriazė
Tos pačios plokštelės spalva gali būti nevienoda – kraštai gali būti rausvesni negu centras. Krapštant plokštelės pakraščiuose pasirodo smulkių kraujo lašelių. Ligai įsisenėjus pažeista oda sustorėja, sukietėja, pasidaro sausa, šiurkšti, sudirgusi, ją niežti.
Skiriamos 5 ligos formos: plokštelinė, lašelinė, pustulinė, raukšlių ir eritroderminė. Plokštelinė (labiausiai paplitusi, būdinga 95 % sergančiųjų) psoriazė pažeidžia alkūnių, kelių, veido, galvos plaukuotosios dalies, bambos ir juosmens srities, nugaros apatinės dalies, delnų ir padų odą, taip pat gali pažeisti nagus, lytinių organų ir burnos gleivinę. Apie 5–20 % sergančiųjų pažeidžiami sąnariai (psoriazinis artritas). Lašelinė psoriazė reiškiasi mažais raudonais žvynuotais taškais, kurie atrodo kaip vandens lašeliai (labiau būdinga vaikams ir jauniems ligoniams), ligos pradžia susijusi su streptokokų sukelta kvėpavimo takų infekcine liga. Pustulinė (pūlinių) psoriazė reta, gali atsirasti kaip plokštelinės psoriazės komplikacija, dėl tam tikrų vaistų vartojimo ar staigaus nutraukimo. Labiausiai pažeidžiami delnai, padai, pirštai ir nagai, pagrindinis pažeidimo elementas – pustulės. Raukšlių psoriazė pažeidžia didžiąsias odos raukšles (bambos, pažastų, po krūtimis, kirkšnių srities). Eritroderminė psoriazė pažeidžia beveik visą kūno odą arba labai didelius jos plotus, jie parausta ir pleiskanoja, būna susiliejančių pūlinukų. Daugumai ligonių ligos požymiai palengvėja vasarą, pasunkėja žiemą.
Gydoma vaistais, veikiančiais keratinocitų funkciją ir imuninį atsaką: vitamino D3 analogais, retinoidais, anglies preparatais, vietiniais kortikosteroidais, fototerapija, sisteminiais imunosupresiniais, biologiniais vaistais, biologinį imuninį atsaką keičiančiomis medžiagomis, monokloniniais antikūnais, citokinais, sujungimo baltymais.