Ptãšeko knygýnas, privatus knygynas, veikęs 1836(?)–1940.
Įkurtas Vilniuje, nuo 1860 (arba 1866) veikė Kaune. Jame dirbo Ptašekų šeimos 4 kartos. Knygyno užuomazgos susijusios su Vilniaus žydų sinagogos tarnautoju A. Ptašeku, kuris šalia pagrindinės tarnybos vertėsi knygų prekyba (iš pradžių pardavinėjo žydų ir lenkų knygas Vilniuje, vėliau pradėjo vežioti po visą Lietuvą).
1860 jo sūnus L. Ptašekas persikėlė į Kauną ir įsteigė stacionarų knygyną. 1866 08 gavo oficialų leidimą prekiauti knygomis slavų kalbomis. Slaptai pardavinėjo ir lietuviškas knygas, daugiausia maldaknyges. Vėliau į knygų platinimo darbą įsitraukė L. Ptašeko sūnus A. Ptašekas (1859–1931). Jis knygų įsigydavo Maskvoje ir Sankt Peterburge, be rusiškų knygų, prekiavo ir lietuviškomis. Prasidėjus I pasauliniam karui A. Ptašekas išvyko į Rusiją, knygynas iš dalies buvo sunaikintas. 1919 grįžęs į Kauną A. Ptašekas atkūrė knygyną, pats ėmė leisti knygas. Į šią veiklą įsitraukė ir jo sūnus S. Ptašekas (1896–1961).
Ptašeko knygynas buvo vienas daugiausia knygų leidžiančių knygynų (spaustuvės neturėjo). 1921–39 Ptašeko knygynas išleido 130 lietuvių ir 30 hebrajų kalbomis leidinių, daugiausia vadovėlių, iš jų – P. Vikonio Lietuvių kalbos pamokos svetimtaučiams su žodynėliu rusų kalba (2 d. 1921 21928), lietuvių kalbai mokytis skirta knyga Vargo mokyklai (išleista 1932, 1933, 1935), J. Geniušo Lietuvos istorijos vadovėlis (1936). Knygynas taip pat išleido Cezario Galijos karo aprašymas (6 kn. 1922–35), S. Dabušio Johanną Gutenbergą (1935), Marko Tulijaus Cicerono keturias kalbas (1937).