Ptolemãjas I Sotèras (gr. Ptolemaios I Sōtēr) 367 pr. Kr.Makedonija 283 pr. Kr.Aleksandrija, Egipto karalius (305–285 pr. Kr.). Ptolemajų dinastijos pradininkas. Ptolemajo II Filadelfo ir Arsinojos II tėvas. Kilęs iš Makedonijos didiko šeimos. Tapo Aleksandro Makedoniečio karvedžiu (diadochu). Lydėjo jį per karo žygius į Rytus. 323, Aleksandrui Makedoniečiui mirus ir diadochams pasidalijus jo žemes, Ptolemajas I Soteras gavo valdyti Egiptą. 321, susivienijęs su kitais diadochais, sumušė į Egiptą įsiveržusį Perdiką, vėliau Antigoną I Vienaakį. 312 Gazoje sumušė Antigono I Vienaakio sūnų Demetriją I Poliorketą ir užėmė dalį Sirijos prie Viduržemio jūros. Bandė stiprinti įtaką ir Viduržemio jūroje, bet 306 prie Salamino jo laivyną sumušė Demetrijas I Poliorketas.
Ptolemajas I Soteras (marmuras, 3 a. pr. Kr., Luvras Paryžiuje)
301, po Ipso mūšio (Mažoji Azija) ir Antigono I Vienaakio mirties, Ptolemajas I Soteras įsitvirtino Palestinoje, Kipre, Šiaurės Afrikoje užėmė Libiją ir Kirenaiką. 305 pasiskelbė karaliumi ir pagal Egipto faraonų tradiciją įvedė Gelbėtojo (graikiškai Sōtēr) kultą, kuris suvienijo graikų ir egiptiečių religinius tikėjimus. Egipto sostinę įkūrė Aleksandrijoje, kurią labai išplėtė ir pavertė gražiausiu helenistinio pasaulio miestu. Pradėjo rekonstruoti šalies irigacinę sistemą, samdomiesiems kariams (graikams, makedonams, trakams ir kitiems) už karo tarnybą skyrė žemės sklypus. Greta Tebų įkūrė naują polį Ptolemaidę. Rinko graikų mokslininkų raštus. 285 savo bendravaldžiu paskelbė sūnų Ptolemają II Filadelfą.