Ptolemãjas II Filadèlfas (gr. Ptolemaios II Philadelphos) 308 pr. Kr. 246 pr. Kr.Aleksandrija, Egipto karalius (285–246 pr. Kr.). Ptolemajų dinastijos. Ptolemajo I Sotero sūnus, Ptolemajo III Euergeto tėvas. 285 pr. Kr. tėvo paskirtas bendravaldžiu. 283, jam mirus, tapo vienvaldžiu karaliumi. 285 vedė Trakijos karaliaus Lisimacho dukterį Arsinoją I, vėliau su ja išsiskyrė, ją ištrėmė ir apie 277 vedė savo seserį Arsinoją II; iš čia pravardė Mylintis seserį (graikiškai Fhiladelphos). Ptolemajo II Filadelfo laikais Egiptas pasistatė galingą karo laivyną. Per I Sirijos karą (274–271 pr. Kr., Sirijos karai) jis su Antiochu I Soteru užėmė Finikiją ir Mažosios Azijos pakrantes; taikai sutvirtinti Antiochas I Soteras vedė Ptolemajo II Filadelfo dukterį Berenikę. 272 sudarė sąjungą su Roma. Vėliau kariavo su Makedonija ir Graikija.
Ptolemajas II Filadelfas (bronza, Nacionalinis archeologijos muziejus Neapolyje)
Ptolemajo II Filadelfo valdymo laikais susiklostė charakteringi Ptolemajų Egipto valstybės bruožai; valstybė buvo suprantama kaip valdovo asmeninė nuosavybė, labai biurokratizuota. Administracijoje didelę įtaką įgijo graikai.
Ptolemajo II Filadelfo iniciatyva į Egiptą buvo kviečiami mokslininkai iš viso helenistinio pasaulio. Aleksandrija tapo didžiausiu Viduržemio jūros baseino prekybos ir kultūros centru; 280 pr. Kr. buvo įkurtas Aleksandrijos muziejus. Egipto pirkliai plačiai prekiavo su visomis Viduržemio jūros baseino šalimis, t. p. Arabija, Indija, Juodosios jūros kraštais.