puantilizmas

G. Seurat. Pozuotoja profiliu (iš ciklo Pozuotojos, aliejus, 1887, Orsay muziejus Paryžiuje)

puantilzmas (pranc. pointillisme < point – taškas), tapymo būdas. Būdingas daugiausia neoimpresionistams (neoimpresionizmas). Tapoma dažniausiai aliejiniais dažais vienodais, grynų spalvų potėpiais, taškais. Puantilizmas paremtas žiūrovo akies galimybe sulieti greta esančias spalvas, kai jos yra išdėstytos mažais taškeliais arba kai į paveikslą žiūrima iš toliau (vadinamasis optinis melanžas). Puantilizmą atrado ir ištobulino G. Seurat. Jo paveikslas Sekmadienio popietė Grande Jatte’o saloje (1886) yra pirmasis puantilizmo kūrinys. Terminą pirmą kartą pavartojo dailės kritikas F. Fénéonas. Pats G. Seurat buvo linkęs vartoti divizionizmo terminą. Pasak jo, šio metodo ankstyvųjų apraiškų būta A. Watteau, E. Delacroix, B. E. Murillo ir impresionistų kūriniuose. Šiuo būdu dar tapė P. Signacas, H. E. Crossas, T. van Rysselberghe, puantilizmo apraiškų yra ankstyvojoje A. Warholo kūryboje, poparte.

2271