pubertètas (lot. pubertas – lytinis subrendimas), žmogaus lytinio brendimo vidurinis tarpsnis, tikrasis lytinis brendimas. Visas lytinio brendimo laikotarpis skirstomas į 3 svarbiausius tarpsnius: brendimo įžanga (prepubertetas), tikrasis lytinis brendimas (pubertetas), brendimo baigmė (postpubertetas). Ši klasifikacija ir terminija dažniausia taikoma auksologijoje, bet dažnai puberteto terminas vartojamas ir platesne reikšme, tai yra apima visą lytinio brendimo sąvoką. Lytinio brendimo tarpsnių pradžia, trukmė ir pabaiga labai įvairuoja, tai priklauso nuo paveldėtų veiksnių, aplinkos (klimato, geografinės zonos ir kita), gyvenimo sąlygų, socialinių bei ekonominių veiksnių, ypač mitybos ir streso. Lietuvos paaugliai bręsta palyginti vėlai, panašiai kaip daugelio kitų šiaurinių populiacijų. Pubertetas – svarbiausias lytinio brendimo etapas, kai vidiniai ir išoriniai lytinio brendimo požymiai kinta sparčiausiai, persitvarko ir visos kitos organizmo sistemos bei jų funkcijos (lytinis brendimas). Lietuvos mergaitėms pubertetas vidutiniškai prasideda 11–12, vaikinams – 12–13 metų. Prepuberteto laikotarpiu (apie 7–11 m. mergaičių ir apie 8–12 m. berniukų) organizmas ruošiasi tikrajam brendimui: ypač persitvarko neuroendokrininė sistema, sparčiai kinta hormonų veikla, pradeda augti ir diferencijuotis vidiniai lytiniai organai. Išoriniai, arba antriniai lytiniai požymiai, pradeda sparčiai ryškėti ir beveik susiformuoja per pubertetą, visiškai subręsta tik postpuberteto laikotarpiu. Brendimo baigmė – tai vyro ir moters visiško biologinio subrendimo etapas, kai baigia augti ir diferencijuotis visi lytiniai požymiai, nusistovi visos kitos organizmo funkcijos, tačiau individo emocinė ir socialinė branda dažniausia susiformuoja vėliau, tai yra jaunuolystės laikotarpiu – apie 19–21(25) m. vaikinų ir apie 17–20(23) m. merginų. Puberteto laikotarpio viduryje mergaitėms dažniausia prasideda pirmosios mėnesinės (menarchė), vaikinams – savaiminis sėklos išsiveržimas (spermarchė). Anksti bręsta tailandietės, portugalės, ispanės, kinės, japonės, italės, meksikietės, vengrės, turkės, filipinietės, serbės, čigonės. Jų menarchė atsiranda 12,3–12,8, Europos mergaičių – 12,5–13,5 metais. Menarchė arba spermarchė dažniausia atskiria puberteto greitąjį ir lėtąjį tarpsnius. Mergaitėms ankstyvuoju pubertetu, arba greitojo tarpsnio metu (11–14 m.), sparčiai formuojasi visi antriniai lytiniai požymiai. Auga gaktos plaukai, krūtys, pradeda želti pažastų plaukai. Sparčiau auga vidiniai (kiaušidė, gimda, kiaušintakiai, makštis) ir išoriniai lytiniai organai (padidėja, susiraukšlėja ir patamsėja mažosios lytinės lūpos). Išveša lytinių takų gleivinė, gimdos kaklelis pradeda skirti daugiau gleivių, atsiranda balkšvų išskyrų iš makšties (leukorėja). Įvyksta pubertetinis augimo šuolis: iš pradžių kūnas ištįsta (ūgis padidėja 6–10 cm per metus), vėliau apvalėja (masė padidėja 5–8 kg per metus). Vėlyvuoju pubertetu, arba lėtojo tarpsnio metu (apie 14–16 m.), mergaitėms ne tik sparčiai auga lytiniai organai, daugėja moteriškųjų lytinių hormonų (estrogenų), bet baigia formuotis krūtys, gaktos (jų viršutinė riba horizontali) ir pažastų plaukai (jų gausu pažasties viduryje). Toliau ryškėja moteriška figūra, formuojasi dubuo. Menstruacinis ciklas ir ovuliacijos tampa pastovesnės, bet galutinai nusistovi tik postpuberteto laikotarpiu. Berniukams ankstyvuoju pubertetu (13–15 m.) toliau didėja sėklidės ir varpa, tamsėja ir raukšlėjasi kapšelis. Prasideda balso mutacija, didėja gerklos, atsikiša Adomo obuolys, vyriškėja balsas, pabrinksta speneliai, sparčiau dygsta gaktos plaukai, kalasi pirmieji pažastų plaukai. Įvyksta pubertetinis augimo šuolis: iš pradžių kūnas ištįsta (8–12 cm per metus), po to stambėja (masė padidėja 7–8 kg per metus), išveša raumenys bei santykinai sumažėja riebalinio audinio. Ryškėja vyriška figūra (platėja pečiai, santykinai siaurėja klubai, ryškėja tam tikras kūno reljefas). Vėlyvuoju pubertetu (apie 15–17 m.) berniukams sparčiai daugėja vyriškųjų lytinių hormonų (androgenų). Kalasi barzdaplaukiai, gausėja gyvaplaukių ant kojų, rankų, krūtinės, pilvo ir kitur. Išnyksta pieno liaukų pabrinkimas, spenelis patamsėja, sustandėja, dažnai apyspeneliniame lauke išauga plaukų. Toliau vyriškėja figūra, baigia formuotis antriniai lytiniai požymiai. Puberteto laikotarpiu ir mergaitėms, ir berniukams gali atsirasti nemalonių brendimo reiškinių (augimo skausmai, nemalonus kūno kvapas, spuogai, psichikos labilumas), kurie dažn. savaime pranyksta postpuberteto laikotarpiu, kai organizmo įvairios sistemos baigia bręsti, nusistovi darni organų veikla.
675