pùčas (vok. Putsch), sąmokslininkų grupės įvykdytas arba mėgintas įvykdyti valstybės perversmas. Per sėkmingą pučą vietoj vienos politinės arba karinės grupuotės į valdžią ateina kita. Dažniausiai po sėkmingo pučo demokratinį valdymą pakeičia diktatūrinis (totalitarinis arba autoritarinis) vieno lyderio arba jo remiamos politinės grupuotės režimas. Daugiausia pučus rengia valstybės valdymu nepatenkintos politinės jėgos, pasitelkdamos kariuomenę ir jos karininkus, todėl pučai dažniausiai būna karinio pobūdžio. Tokių pučų gausu Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos tautų istorijoje. pučus gali rengti opozicijoje arba net valdžioje esantys asmenys.
1934 Latvijoje ir Estijoje remiami kariuomenės pučus įvykdė prezidentai K. Ulmanis ir K. Pätsas, sustiprindami savo valdžią.
Vienas žymiausių yra 1991 08 19–22 Maskvoje vykęs Rugpjūčio pučas, kai pasitelkusi kariuomenę SSKP vadovybė mėgino išgelbėti žlungančią SSRS (prezidentas M. Gorbačiovas buvo išvykęs ir oficialiai nuo pučo atsiribojo). Pučo žlugimas pagreitino SSRS suirimą.
Lietuvoje
1918 susikūrusios saugumo institucijos sužlugdė 1919 08 28–29 naktį turėjusį įvykti Lenkų karinės organizazijos (POW) Kaune rengtą valstybės perversmą.
Geriausiai žinomas 1926 12 17 įvykęs Gruodžio septynioliktosios perversmas. Grupė lietuvių karininkų naktį įsiveržė į demokratiškai išrinkto III Seimo posėdį ir parlamentarams įsakė išsiskirstyti. Šie pakluso ir netrukus prezidentu tapo tautininkų lyderis A. Smetona. Per 14 metų opozicijos mėginimai įvykdyti pučą ir nuversti A. Smetonos autoritarinį režimą baigėsi nesėkme. 1927 04 nepasisekė III Seimo nario valstiečio liaudininko J. Pajaujo rengtas pučas. 1927 09 Tauragėje ir Alytuje pučą rengė buvęs III Seimo narys socialdemokratas J. Plečkaitis ir jo šalininkai (vadinamieji plečkaitininkai). Kai kurie nepavykusio pučo rengėjai buvo suimti, J. Plečkaitis su savo šalininkais pasitraukė į Latviją, vėliau – į Lenkiją. Lenkijos valdžios ir kariuomenės remiami plečkaitininkai siekė nuversti A. Smetoną. 1934 06 nesėkmingai vyko vienas didžiausių karinių pučų prieš autoritarinį A. Smetonos režimą, kai voldemarininkai mėgino valdžią atiduoti savo lyderiui A. Voldemarui.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 01 12–13 SSRS vadovybės inicijuota Lietuvos komunistų partija (SSKP platforma), Jedinstvo organizacija ir SSRS kariuomenė (jai pavyko užimti Lietuvos radiją ir televiziją, Vilniaus televizijos bokštą, kai kuriuos kitus pastatus) nesėkmingai mėgino nuversti teisėtą nepriklausomos Lietuvos Respublikos valdžią ir atkurti komunistinį valdymą.
884