Puèrto Rko dail
Iki 16 a. Puerto Riko teritorijoje gyvenę indėnai kūrė geometriniais ir zoomorfiniais raštais dekoruotą, polichromuotą keramiką, medžio dirbinius, akmenines ir medines skulptūrėles, kaukes, kriauklių ir akmens karolius, amuletus, buvo paplitęs dailusis pynimas, siuviniai. Užkariautojai ispanai nutraukė natūralią indėnų meno raidą. Susipynus ispaniškoms ir iš Afrikos atsivežtų juodaodžių vergų meno formoms pradėjo klostytis naujas liaudies menas.
Kolonijinio laikotarpio dailė daugiausia buvo skirta bažnyčioms, vienuolynams, rūmams dekoruoti. 16–18 a. dailę daugiausia kūrė ispanų dailininkai (L. Paretas y Alcázaras, 1746–1779). 19 a. pradėjo klostytis nacionalinė dailė. Iš pradžių daugiausia kurta religinės ir istorinės kompozicijos, baroko ir rokoko bruožų turintys portretai (S. Andino, R. Atilesas y Pérezas, 1804–75). Žymiausias atstovas – J. Campeche (1751–1809) – nutapė žymių žmonių portretų (Gubernatoriaus D. Ramóno de Castro dukterys 1797), religinių kompozicijų, savitų Švč. Mergelės Marijos atvaizdų. 19 a. antroje pusėje dailininkų kostumbristų kūryboje įsigalėjo buitinis žanras. 19 a. pabaigoje–20 a. plito modernizmo idėjos.
R. Frade. Mūsų kasdienė duona (aliejus, 1905, Puerto Riko kultūros institutas San Juane)
Prie dailės naujovių prisidėjo Madride ir Paryžiuje (pas G. Courbet) studijavęs žymiausias šio laikotarpio tapytojas F. Olleras y Cestero (1833–1917). Ankstyvuosiuose kūriniuose jis plėtojo realistinę tapybą, vėliau atsirado plenerinės tapybos pradmenų, daug dėmesio skyrė šviesos atspindžiams; nutapė impresionistinių portretų, natiurmortų, peizažų (Pabudimas 1893). Impresionistinė maniera ryški ir tapytojų M. Jordáno (1853–1919), M. P. Becerros (1880–1968), O. C. Delgado (1889–1968), J. Rosado (1891–1962) kūryboje. Dailėje įsigalėjo realizmas, plėtotos kostumbrizmo, Meksikos sienų tapybos mokyklos ir grafikos tradicijos, įkvėpimo semtasi iš vietinių tradicijų, priešintasi nuo 1898 įsivyravusiai Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros įtakai. Aktyviai reiškėsi dailininkai R. Frade (1875–1954), M. Pou (1888–1968), O. Colónas Delgado (1889–1968), savo kūryboje deklaruojantys nacionalinį savitumą.
20 a. pradžioje išpopuliarėjo grafika, dėl reprodukavimo galimybių plėtota medžio raižinio technika. 20 a. 3 dešimtmečio tapyba pasižymėjo įvairove, kurią skatino dailininkai imigrantai (ispanai C. Ruizas Pulido, 1881–1962, A. Sánchezas‑Felipe, 1895–1971, A. Botello, 1913–86, amerikietis W. Dehneris, 1898–1975). Per 3–4 dešimtmečio ekonominę krizę dalis jaunų menininkų emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 5 dešimtmečio dailėje akivaizdi socialinė, rasinė, nacionalinės tapatybės problematika (R. Palaciosas, 1905–93, L. Quero Chiesa, 1911–94). 6 dešimtmetyje pradėta kurti abstrakčioji tapyba (J. Rosado del Valle, 1922–2008, O. Albizu, 1924–2005, V. Linaresas, g. 1929, R. Boquio Alberty, 1930–85, S. Martínez, g. 1956). Ekspresionistinių kūrinių sukūrė J. A. Torresas Martinó (g. 1916), A. Marínas (g. 1921), F. Báezas (g. 1929), D. García (g. 1932), M. Báez (g. 1931), siurrealistinių – F. Bonilla Noratas (1912–92), N. Dovalis (1916–70), J. Dovalis (1917–57), L. Maisonet (g. 1924). Buvo populiarus naujasis figūratyvumas (J. Meléndezas Contrerasas, 1921–98, C. Osorio, g. 1927, R. Rivera García, g. 1929, J. Carrero, g. 1931). Naiviojo meno kūrinių sukūrė M. Acevedo (1922–85).
20 a. antroje pusėje kurta grafika pasižymi stilistikos, formų, tikrovės interpretacijų įvairove, dažniausiai taikyta medžio ir linoraižinio technika. Žymiausi grafikai: L. Homaras (1913–2004), R. Tufiño (1922–2008), M. García Rivera (g. 1960), N. Sambolínas (g. 1944), C. Gotay (g. 1949), H. Landing (g. 1956), M. de Mater O’Neill (g. 1960). Vienas žymiausių skulptorių – T. Batista (g. 1935), kiti žymesni: A. Vadi (1912–89), Á. Botello (1913–86), J. D’Esopo (g. 1934), A. Broccoli Porto (g. 1955), J. Buscaglia Guillermety (g. 1938); savitus medinius šventuosius drožia C. Avilésas (g. 1925). Keramiką kuria tarptautinį pripažinimą pelnę meistrai: A. Delia Rivera (g. 1928), S. Espinosa (g. 1933), S. Blanco (g. 1943), J. Suárezas Toro (g. 1946). Fotografiją kuria M. Rivera‑Ortizas (g. 1968).
L. Hernández Cruz. Didžioji mangrovė (akrilas, 1993)
20 a. pabaigos–21 a. pradžios žymesni dailininkai: R. Irigoyen (g. 1951), H. Nievesas (g. 1957), C. Dávila Rinaldi (g. 1958), Ch. Juhaszas‑Alvarado (g. 1965), J. Cambre (g. 1966), C. Ruizas Valarino, A. Moralesas, E. Pérezas (visi g. 1967), M. Luciano (g. 1972), C. Soto González (g. 1979), kiti.
Dailės mokoma Aukštojoje plastinių menų mokykloje San Juane (įkurta 1966). Nuo 1970 rengiamos San Juano Lotynų Amerikos ir Karibų grafikos bienalės. 2000 įkurtas Puerto Riko dailės muziejus San Juane.
2271
Puerto Riko kultūra
Puerto Riko konstitucinė santvarka
Puerto Riko partijos ir profsąjungos