Pulà, miestas Kroatijos šiaurės vakaruose, Istrijos pusiasalio pietuose, prie Adrijos jūros; Istrijos apygardos centras.
52 200 gyventojų (2021). Jūrų uostas; keltai į Rovinjį, Zadarą, Veneciją (Italija). Jachtų prieplauka. Plentai į Opatiją, Triestą (Italija). Oro uostas. Laivų statyba, mašinų, baldų gamyba, statybinių medžiagų (cemento), chemijos, avalynės, siuvimo, maisto pramonė. Pajūrio kurortas; turizmas, paplūdimiai prie Adrijos jūros. Pulos apylinkėse veisiamos austrės. Jurajaus Dobrilos universitetas (įkurtas 2006; nuo 1961 veikė Pedagogikos akademija). Istrijos archeologijos, istorijos muziejai. Teatrai.
amfiteatras Puloje (30–14 pr. Kr., išplėstas apie 80 po Kr.)
Architektūra
Gausu senovės Romos laikotarpio statinių: elipsės pavidalo amfiteatras (30–14 pr. Kr., išplėstas apie 80 po Kr.), Augusto šventykla (1 a.), miesto sienos fragmentai – Herkulio (1 a.) ir Dvynių (2 a.) vartai, triumfo arka (1 a.), teatrų fragmentai – miesto pietinėje dalyje (1 a.), miesto centre (2 a.). Bizantijos laikotarpio bazilika (6–16 a.), Šv. Pranciškaus bažnyčia (13 a. pabaiga).
Istorija
Įkurta veikiausiai dar senovės graikų, vėliau čia buvo senovės romėnų kolonija, administracinis ir prekybos centras. Nuo 425 dar ir vyskupijos centras. Žlugus Romos imperijai priklausė Bizantijai, nuo 6 a. – langobardams, ostgotams, nuo 788 – Frankų imperijai, nuo 1148 – Venecijai, 1797–1918 (su pertrauka 1806–14) – Austrijai. Buvo svarbiausia Austrijos karinio jūrų laivyno bazė ir laivų statybos pagrindinis centras. Po I pasaulinio karo pagal Rapallo sutartį (1920) atiteko Italijai. Po II pasaulinio karo 1945–47 administruota Jungtinių Tautų. 1947 perduota Jugoslavijai; miesto gyventojų daugumą sudarantys italai repatrijuoti į Italiją. 1992 suirus Jugoslavijai Pula – nepriklausomos Kroatijos miestas.