pūliai

pliai, audiniuose, organe ar kūno ertmėje susikaupusio uždegimo skysčio (eksudato) rūšis. Atsiranda dėl pūlinio uždegimo, kurį sukelia pūliniai mikrobai (dažniausia stafilokokai, streptokokai, žarninės lazdelės). Pūliai būna drumzlini, gelsvi (kai juose daug suirusių riebalų), žalsvi (daug suirusių leukocitų), pilki (daug pūlinių mikrobų), dažniausia nemalonaus kvapo. Neseniai susitelkę pūliai esti skystesni, susikaupę seniau, ypač kai pūlinis uždegimas jau mažėja, – tirštesni. Susideda iš kraujo plazmos baltymų (albuminų ir globulinų), leukocitų (daugiausia būna neutrofilų ir limfocitų), šiek tiek eritrocitų, puriojo jungiamojo audinio ląstelių (histiocitų). Pūlius nuo sveikų audinių riboja apsauginis leukocitų sluoksnis. Pūliai tirpina audinius ir skverbiasi į kūno paviršių arba ertmes. Jei ties pūlinio uždegimo židiniu audiniai suplonėja ir atsiranda fistulė, pūliai išteka patys arba juos šalina chirurgas.