pūlinys

pūlinỹs, abscèsas (lot. abscessus – votis, skaudulys), pūlių telkinys, susidaręs dėl riboto pūlinio audinių uždegimo. Nuo sveikųjų audinių pūlinį skiria kapsulė. Pūlinį sukelia stafilokokai, rečiau streptokokai, žarninė lazdelė. Sukėlėjai patenka pažeidus odos gleivinę, švirkščiant vaistus, rečiau per kraują ar limfą iš kito pūlinio židinio (pvz., šunvotės). Dažniausia pūlinys susidaro poodiniame ląstelyne, raumenyse, rečiau organe. Būna įvairaus dydžio, kartais jo ertmėje susitelkia iki kelių litrų pūlių. Susidarius pūliniui negiliai raumenyse oda arba gleivinė apie jį parausta, patinsta, tampa karšta. Pažeistą vietą veržia, skauda, juntamas susitelkęs skystis. Giliau (kepenyse, plaučiuose, smegenyse) esantis pūlinys sutrikdo organo funkciją. Ligoniui būna silpna, pakyla temperatūra, dingsta apetitas. Dažnai pūlinys pratrūksta savaime: į išorę (buvusi pūlinio ertmė lengviau išsivalo) arba į kurią nors kūno ertmę (tuomet gali prasidėti peritonitas, pleuritas). Gydoma operacija, antibiotikais.