pulmonologija

pulmonològija (lot. pulmo, kilm. pulmonis – plautis + gr. logos – žodis, sąvoka, mokslas), medicinos šaka, nagrinėjanti kvėpavimo organų sandarą, fiziologiją, ligų priežastis, patogenezę, kliniką, gydymą ir profilaktiką. Žinių apie kvėpavimo organų ligas ir jų gydymą randama senovės graikų ir romėnų raštuose. Senovės Egipto, Persijos gydytojų (Sorano iš Efeso, 2 a. pr. Kr., ar Razi, 865–925) raštuose yra žinių apie nosiaryklės, bronchų ir plaučių uždegimo gydymą. Persų filosofo ir gydytojo Avicenos veikale Medicinos kanonas (5 dalys, Canon medicus; 12 a. išverstas į lotynų kalbą) aprašomos plaučių ligos ir jų gydymas. Senovės Kinijoje efedros buvo naudojamos plaučių ligoms gydyti (efedrinas Vakarų Europoje vėliau naudotas astmai ir kitokio pobūdžio dusuliui gydyti). 1242 Ibn al Nafi (1213–88, Egiptas) aprašė plaučių sandarą ir bronchus, įrodė, kad veninis ir arterinis kraujas nesimaišo, plaučiai turi atskirą kraujotaką (vadinamasis mažasis kraujo apytakos ratas) ir yra įkvepiamo oro ir kraujo ryšio. Vėliau tą moksliniais tyrimais patvirtino 1555 A. Vesalius, 1559 R. Colombo (1516–59, abu Italija). 1628 W. Harvey (1578–1657) susistemino ir aprašė plaučių bei kitų organų kraujotaką, plaučių funkciją. R. Boyle’is (1627–91) įrodė, kad oras yra gyvybiškai svarbus gyviesiems organizmams, R. Loweris (1631–91, abu Anglija) atrado, kad kraujo, praėjusio per plaučius, sudėtis keičiasi, ir aprašė arterinio ir veninio kraujo skirtumus. B. Ramazzini (1633–1714, Italija) nustatė, kad bronchinės astmos paūmėjimą sukelia organinės dulkės, t. p. fizinis krūvis. 1779 A. L. de Lavoisier (Prancūzija) išaiškino, kad deguonis ir azotas yra orą sudarančios medžiagos. 1718 D. G. Fahrenheitas (Vokietija) sukūrė gyvsidabrinį termometrą. Klinikinės pulmonologijos raidą skatino naujų diagnostikos metodų atradimai. 1761 J. L. Auenbruggeris (1722–1809, Austrija) sukūrė perkusijos metodą, 1819 R. T. H. Laënnecas (Prancūzija) – stetoskopą ir auskultacijos metodą, t. p. klasifikavo plaučių ligas, aprašė plaučių emfizemą, tuberkuliozę, bronchektazinę ligą. 1838 G. Sokolskis (Rusija) aprašė diseminuotąją, infiltracinę ir kaverninę tuberkuliozę. L. Traube (Vokietija) 1846 paskelbė apie klajoklio nervo poveikį kvėpavimui, 1852 sukūrė klinikinės termometrijos metodą, parodė, kaip kūno temperatūra susijusi su kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažniu. 1880 L. Pasteuras (Prancūzija) atrado streptokokus ir stafilokokus, 1882 R. Kochas (Vokietija) – tuberkuliozės sukėlėją. 1895 A. Fraenkelis (1848–1916, Vokietija) nustatė, kad ūminį plaučių uždegimą sukelia pneumokokai. W. Stokesas (Airija) 1837 išleido vieną pirmųjų plaučių ligų diagnostikos ir gydymo vadovų (A Treatise on the Diagnosis and Treatment of Diseases of the Chest). Plaučių ligoms diagnozuoti didelę reikšmę turėjo W. C. Röntgeno 1895 atrasti rentgeno spinduliai. 1897 G. Killianas (1860–1921, Vokietija) sukūrė bronchoskopą, C. Calmette’as ir C. Guérinas (Prancūzija) 1922 sukūrė vakciną nuo tuberkuliozės. 1904 įkurta Amerikos krūtinės draugija. 1938 D. H. Andersen (1901–63, Jungtinės Amerikos Valstijos) aprašė cistinę fibrozę, 1952 P. di Sant’Agnese (1914–2005, Jungtinės Amerikos Valstijos) sukūrė prakaito elektrolitų tyrimą jai diagnozuoti, 1988 F. Collinsas, J. R. Riordanas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Lap-Chee Tsui (Kinija) atrado cistinės fibrozės geną. 20 a. viduryje plaučių chirurgijos metodus tobulino N. Amosovas, A. Bakulevas ir P. Kuprijanovas (SSRS).

Lietuvoje

Apie pulmonologijos raidą iki 19 a. žinių yra labai nedaug. 1808 H. Kolinjonas Vilniaus universitete apgynė medicinos daktaro disertaciją apie plaučių kraujavimą. 1823–26 universiteto Terapijos klinikai vadovavo V. Herberskis. Jis R. Laenneco klinikoje Paryžiuje išmoko tirti stetoskopu ir pirmasis jį panaudojo Vilniuje. 1896 Vilniuje įrengtas rentgeno kabinetas. 1897 J. Jundzilas pirmasis Lietuvoje prapjovė plaučių pūlinį. 20 a. 4 dešimtmetyje J. Kairiūkštis paskelbė darbų apie bronchinės astmos patogenezę ir gydymą, K. Nasvytis – apie plaučių uždegimo, L. Koganas, M. Marcinkevičius, V. Tumėnienė – apie plaučių plinių ligų gydymą. J. Kupčinskas paskelbė mokslinį darbą apie krupinio plaučių uždegimo etiologiją, patologiją ir gydymą. 1948 J. Jocius, atvėręs krūtinės ląstą, sėkmingai operavo įstrigusią diafragmos išvaržą. 1950 P. Norkūnas atliko pirmąją Lietuvoje pulmonektomiją sergančiam plaučių vėžiu ir pirmąją lobektomiją ligoniui su pūliuojančiomis bronchektazėmis. 1951 J. Jocius sėkmingai pašalino gangrenuojančią plaučio skiltį. Sudėtingas plaučių operacijas vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo daryti Vilniaus chirurgai A. Pronckus ir A. Sučyla. 20 a. antroje pusėje daugiausia buvo tiriama lėtinio bronchito ir lėtinio plaučių uždegimo patogenezė, diagnostika, gydymas ir reabilitacija (J. Misiūra, E. Nekrašas, A. Petrauskas). J. Misiūra sukūrė nespecifinių plaučių ligų klasifikaciją. 1959 Kauno medicinos institute P. Šimulio iniciatyva įkurta pirmoji Baltijos šalyse kvėpavimo funkcijos tyrimo klinikinė laboratorija. Šiame institute buvo tiriami lėtinio bronchito ir bronchinės astmos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos klausimai (P. Šnipas, A. Žiugžda). 1972 Respublikinėje Vilniaus Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje buvo įkurtas specializuotas pulmonologijos skyrius.

20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje pulmonologijos klausimai daugiausia tiriami Vilniaus universitete (A. Blažienė, E. Danila, M. Kiauleikienė, R. Nargėla, J. Sadauskas, B. Šatkauskas, A. Valiulis, R. Zablockis), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje (A. Bagdonas, D. Barkauskienė, J. Bojarskas, K. Malakauskas, S. Miliauskas, V. Misevičienė, R. Sakalauskas, L. Vaidelienė), Vilniaus universiteto Infekcinių ligų (D. S. Gaidamonienė) ir Onkologijos (S. Cicėnas, L. L. Griciūtė, K. Sužiedėlis) institutuose.

Svarbesni veikalai: M. Kiauleikienės Vaikų lėtinės plaučių ligos (1975), V. Vitkienės Kvėpavimo organų rentgenodiagnostika (1977), Vaikų plaučių ligų diferencinė diagnostika (1983), B. Šatkausko Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika ir gydymas (1998), V. Vaičekonio Lėtinis bronchitas (1993), E. Danilos ir B. Šatkausko ir kiti Klinikinė pulmonologija (2001 ³2008 ⁴2015), M. Kiauleikienės Plaučių ligos (2011).