pulptas (pulpitis), danties pulpos uždegimas. Sukelia mikrobai, kurie į pulpą dažniausiai patenka pro karieso suardytą emalį ir dentiną, rečiau – pro šaknies kanalo viršūnę kartu su kraujo srove arba periodonto patologijos atveju esant giliai periodonto kišenei. Pulpitas gali kilti, kai pažeidžiamos dantį maitinančios kraujagyslės, kai nulūžta danties karūnėlės dalis arba dantis ir apsinuogina pulpa. Retais atvejais pulpitas prasideda persirgus infekcine liga, kraujo užkrėtimu. Pulpitas būna ūminis ir lėtinis. Esant ūminiam pulpitui prasideda skausmo priepuoliai (ypač naktį). Iš pradžių priepuolis trunka 5–10 minučių. Jį gali sukelti pulpos dirginimas karštu, rūgščiu ar saldžiu maistu. Uždegimui plintant priepuoliai ilgėja (iki kelių valandų), gali pereiti į nuolatinį skausmą. Jis plinta pagal trišakio nervo šakas ir ligoniui atrodo, kad skauda ausį, akį, smilkinį). Sergant lėtiniu (jis dažniausia būna ėduonies komplikacija) dantį maudžia, ypač įkvepiant šalto oro, kramtant. Pulpitas gydomas danties pulpos regeneraciją skatinančiomis preparatais, jei reikia, šalinama dalis arba visa pulpa, plombuojami danties šaknies kanalai ir atkuriamas danties vainikas. Profilaktikos priemonės – dantų ligų, ypač ėduonies, gydymas laiku.
416