pulsas

pùlsas (lot. pulsus – tvinksnis), kraujagyslių sienelių bangavimas (periodiškas išsiplėtimas), kurį sukelia kraujospūdžio kitimas. Dažniausia tiriamas arterinis pulsas. Jis nustatomas čiuopiant stipininę arteriją dilbio apatinėje dalyje ties nykščio pagrindu. Išilgai arterijos uždedami 3–4 pirštai (išskyrus nykštį), jais pajaučiamos pulso ypatybės – dažnis, ritmas, įtampa, prisipildymas. Pulso dažnis – pulso bangų skaičius per minutę. Vidutinis pulso dažnis – 60–80 tvinksnių per minutę (moterų dažnesnis negu vyrų, vaikų dažnesnis negu suaugusiųjų). Pulsas paprastai padažnėja nuo fizinės ir nervinės įtampos, išgėrus kavos, karščiuojant, pavartojus kai kurių vaistų. Pulso ritmas apibūdina tarpų, susidarančių tarp gretimų pulso bangų, trukmę. Normaliai šie tarpai yra maždaug vienodi, toks pulsas vadinamas ritmišku. Sutrikus širdies ritmui atsiranda aritmija. Pulso įtampa – praeinančios kraujo bangos sukeliama arterinės kraujagyslės įsitempimo galia pasipriešinti išoriniam spaudimui. Didelės įtampos pulsas vadinamas kietu, tai dažniausia rodo padidėjusį arterinį kraujospūdį. Pulso prisipildymas atspindi kraujagyslių vienu metu tekančio kraujo tūrį ir širdies kair. skilvelio veiklą. Pulso bangos greitis aortoje yra 4–5 m/s, didesnėse arterijose – 10 m/s, mažose – 15 m/s. Pulso tyrimas padeda nustatyti širdies veiklos sutrikimo požymius, padidėjusį kraujospūdį, numatyti kai kurias ligas (pvz., aterosklerozę).