punà, kalnų pievos ir krūmynai Pietų Amerikoje, Andų kalnų centrinėje dalyje. Didžiausius plotus puna užima Peru, nedidelė dalis Bolivijoje, Argentinos ir Čilės šiaurinėse dalyse. Puna išsidėsčiusi kalnuose aukščiau 3200–3500 m virš jūros lygio ir tęsiasi iki nuolatinės sniego linijos – 4500–5000 m virš jūros lygio.
Skiriami 3 punos tipai: drėgnoji, tikroji ir sausoji. Drėgnoji puna būdinga Andų kalnų vidurinei daliai, dideli jos plotai paversti žemės ūkio naudmenomis. Tikroji puna yra Peru pietinėje dalyje. Jai būdinga krūmų gausa. Sausoji puna aptinkama Argentinoje, Bolivijoje ir Peru. Ji išlikusi natūraliausia. Dirvožemiai labai įvairūs – nuo vulkanžemių aukštikalniuose iki druskožemių žemose plynaukštėse, yra rudžemių, blizgažemių, plytžemių. Vyrauja kupstais augantys miglinių šeimos augalai, daugiausia iš lendrūno ir ašuotės genčių, tarp jų gana gausu samanų, kerpių, paparčių, taip pat pagalvėlinių augalų, pasitaiko žemaūgių krūmų. Drėgnose vietose punoje vyrauja viksvinių ir vikšrinių šeimų augalai. Vietinių žinduolių nedaug, gyvena lamos ir vikunijos. Palyginti nedaug paukščių. Gyvena nandu, kondorai, kelių rūšių kikiliai. Didesnė paukščių įvairovė prie punų pasitaikančių vandens telkinių.
puna
849