Puniõs pliakalnis, Magio kálnas, piliakalnis su papėdės gyvenviete Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Nemuno kairiajame ir Punelės dešiniajame krantuose (Punios seniūnija).
Piliakalnis įrengtas aukštumoje. Aikštelė trikampė, 155 m ilgio ir 85 m pločio, rytiniame gale supiltas 75 m ilgio, 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas (17 amžiuje perkastas), už jo yra 60 m ilgio, 30 m pločio, 4 m gylio griovys. Šlaitai statūs.
Į rytus nuo Punios piliakalnio yra papėdės gyvenvietė (3 ha ploto).
Piliakalnį 1958–1959, 1951–1962 tyrė Vilniaus universiteto (vadovė R. Kulikauskienė), 1972 – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (vadovas Juozas Markelevičius) ekspedicijos, 1994 – Zenonas Baubonis, 2000 – Vida Kliaugaitė. 1282 m2 plote aptiktas iki 3,5 m kultūrinis sluoksnis. Rasta paleolito laikotarpio dirbinių (skeltės, gremžtukai, keramikos dirbinių liekanos), židinių. Pylimas buvo supiltas 3 kartus. Aikštelėje būta medinių pastatų, ties jais rastas geležinis pentinas, keramikos dirbinių liekanų. Šie įtvirtinimai datuojami 14–15 amžiumi, kada piliakalnyje stovėjo Punios pilis. Dauguma radinių – pastatų liekanos, statybos ir interjero detalės, keramikos dirbiniai (tarp jų – kokliai su Gosievskių herbu), stiklinių indų liekanos, buities daiktų (geležiniai apkaustai, kabliai, vinys, raktai, vyriai, pasagos, kriaunelės, sidabrinis šaukštas), darbo įrankių (peiliai, kaulinės adatos), monetų (Kristinos Rygos šilingas) – iš 15–18 amžiaus dvarvietės. 15–18 amžiuje čia būta Punios seniūno dvaro (sunykęs 18 amžiuje), iki 1938 – sodybos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Punios piliakalnis
Punios piliakalnis 1976 (fotografas Julius Vaicekauskas; Lietuvos fotomenininkų sąjunga)
L: R. Volkaitė‑Kulikauskienė Punios piliakalnis Vilnius 1974.
1329
Punios pilis