Pùnskas (Puńsk), miestelis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje, Punios ežero rytiniame krante; valsčiaus centras. Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia. 1336 gyventojai (2011), iš jų apie 80 % lietuvių.
Istorija
Istorijos šaltiniuose Punskas minimas nuo 1597. Iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, 1795–1918 – Rusijos imperijai. 1597 Seinų girininko, Mazovijos bajoro Stanisławo Zaliwskio iniciatyva Punske pastatyta bažnyčia, įkurta parapija. 1647 Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas IV Vaza Punskui suteikė Magdeburgo teisę, herbą su šv. Petro atvaizdu. 1852 Punskas prarado miesto teises. Per Nepriklausomybės karą 1919–20 Lietuvos kariuomenei teko ginti Punską nuo Lenkijos kariuomenės puolimų; miestelis kelis kartus Lietuvos kariuomenės buvo atsiimtas.
Punsko herbas
Lietuviai
1906 įsteigtas Žiburio draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Motiejus Simonaitis), 1907 surengtas pirmas lietuviškas vakaras. Iki I pasaulinio karo Punske veikė religinės organizacijos Gyvasis rožančius būrelių, įvairių maldos brolijų.
1917 11 Vokietijos okupacinė valdžia Punske leido atkurti Žiburio draugiją (pirmininkas kunigas Motiejus Simonaitis). Draugija steigė lietuviškas mokyklas, organizavo suaugusiųjų kursus, aprūpino knygynėlį lietuviškais leidiniais. Lenkijos okupacijos metais veikė Vilniaus krašto lietuvių draugijos skyriai, Talkos kooperatyvas, choras, Ryto draugijos skaitykla. Per nacių okupaciją apie 50 % Punsko ir jo apylinkių lietuvių buvo perkelta į Lietuvą; vėliau dauguma jų sugrįžo. Po II pasaulinio karo Punskas tapo Lenkijos lietuvių centru. 1952 įkurta nepilna vidurinė mokykla, 1956 – licėjus (nuo 1992 Kovo 11 bendrojo lavinimo licėjus). Po 1999 Lenkijos švietimo reformos Punske veikia šešiametė pagrindinė mokykla ir gimnazija lenkų ir lietuvių dėstomąja kalba. 2004 pabaigoje bendram mokyklų kompleksui suteiktas Dariaus ir Girėno vardas.
choro Dzūkija 60 metų jubiliejaus koncertas (2017)
Punsko Jotvos pasirodymas Klojimo teatrų festivalyje (2020)
Daugiausia lietuviškos veiklos vyksta Punsko lietuvių kultūros namuose (įkurti 1956). 2019 juose veikė 9 meno ansambliai: choreografinis sambūris Jotva (įkurtas 1951, 130 dalyvių), mišrus choras Dzūkija (įkurtas 1957, 26 nariai), kaimo kapela Klumpė (įkurta 1966, 16 dalyvių), Klojimo teatras (įkurtas 1958, 13 dalyvių), šokių grupė Vyčiai (įkurta 2001, 16 narių), vaikų liaudies meno studija Puniukai (įkurta 2003, apie 60 narių), jaunių teatras Kregždė (įkurtas 1981, 20 narių), vaikų teatras Kregždutė, vokalinis ansamblis Balsynėlis (įkurtas 2009; 23 nariai). Kasmet kultūros namuose surengiama kelios dešimtys kultūros renginių – koncertų, parodų, filmų ir knygų pristatymų, spektaklių, festivalių. 1957 įkurta (Punske įvyko I suvažiavimas) Lietuvių visuomeninė kultūros draugija (nuo 1992 Lenkijos lietuvių draugija) kasmet rengia tradicines Joninių, Oninių, šventes, Žolinių mugę, globoja etnografinį muziejų Senoji klebonija (įkurta 1995), amatų dirbtuves Šimtavirvis.
Leidykla Aušra 1972–73 ir nuo 1989 leidžia žurnalą Aušra, nuo 1992 – žurnalą Suvalkietis (nuo 1998 ketvirtinis, 500 egzempliorių tiražas, iki 2020 išėjo 100 numerių), nuo 1997 – Aušrelė, 2003–06 leido žurnalą Pasaulio lietuvis, nuo 2009 leidžia tęstinį tarpregioninio istorijos paveldo metraštį Terra Jatwezenorum, iki 2021 išleido apie 300 knygų, kasmet organizuoja Poezijos pavasario ir Rudens literatūrinius skaitymus, knygų pristatymus, dalyvauja knygų mugėse Lietuvoje. Punske veikia 4 lietuviški muziejai: Juozo Vainos etnografinis muziejus (įkurtas 1979), Senoji klebonija, Buities muziejus‑skansenas (įkurtas 1986), Punsko visuomeninis istorijos muziejus.
Juozo Vainos etnografinio muziejaus ekspozicijos dalis (2018)