Pùntukas, Dvaroni akmuõ, riedulys 5 km į pietus nuo Anykščių, Dvaronių kaime, Šventosios kairiajame krante, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje; geologinis gamtos paveldo objektas, gamtos (nuo 1964), archeologinis ir dailės (nuo 1972) paminklas. Vienas didžiausių Lietuvos riedulių (antras pagal dydį po Puokės akmens). Atvilktas pleistoceno laikotarpio kontinentinių ledynų (prieš 15–24 tūkst. metų) iš Suomijos ir Rusijos pasienyje esančio Vyborgo rapakivio masyvo (susidarė prieš 1,62–1,65 mlrd. m. iš granitinės intruzijos). Puntuko ilgis – 7,54 m, plotis – 7,34 m, matomos dalies virš žemės paviršiaus aukštis – 5,70 m, didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m; masė apie 400 tonų. Pagal petrologinę sudėtį Puntukas – pilkai rausvos spalvos amfibolinis biotitinis granitas (jame yra feldšpatų, kvarco, raginukės, biotito ir kitų mineralų kristalų); pagal struktūrą – rapakivis. Jo viršuje yra 6 (5 cm skersmens ir 1 cm gylio) duobutės, būdingos bronzos–ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiui. Prie Puntuko 1930–40 rasta mezolito laikotarpio titnago dirbinių.
Puntukas
Manoma, Puntuko vardas kilęs iš žodžio pusti, pasak padavimų, Puntukas buvęs vyriausiojo kunigo ar bajoro, aukojusio ant akmens aukas, vardas. Dar pasakojama, kad velnias Puntuką nešęs ant Anykščių bažnyčios, bet pragydus gaidžiams numetęs; kad Puntuku norėta, bet nepavykę suskaldyti Anykščių bažnyčios (ar jos altoriaus) pamatus.
Puntukas. S. Dariaus ir S. Girėno bareljefas (skulptorius B. Pundzius) ir ištrauka iš lakūnų testamento
Puntuko pietinėje pusėje 1943 iškaltas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno bareljefinis portretas (skulptorius B. Pundzius). Jis yra 1,17 × 1,44 m dydžio, po juo – lakūnų pavardės ir ištrauka iš jų testamento (kreipimosi į lietuvių tautą prieš 1933 07 15–17 transatlantinį skrydį iš Niujorko į Kauną), skrydžio data; po tekstu ir abipus portreto yra ąžuolo šakelių motyvų reljefai. Bareljefą 1945 apšaudė stribai, 7 dešimtmečio viduryje jis buvo restauruotas. Į pietvakarius nuo Puntuko auga du nuo seno laikyti šventaisiais ąžuolai, į šiaurės vakarus – teka Šventupis (Šventosios kairysis intakas). Netoli riedulio įrengtas Lajų takas.
Puntukas
1344