Pùntuko Brólis, Pãšventupio akmuõ, riedulys Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Anykščių, į rytus nuo Šeimyniškių kaimo, Pienionių miške, Šventosios dešiniajame krante. Yra Anykščių regioninio parko Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Geologinis gamtos paveldo objektas, gamtos paminklas (nuo 2000), mitologinę ir kraštovaizdžio reikšmę turintis regioninės reikšmės valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (2005).
Didesnioji riedulio dalis yra žemėje. Antžeminė dalis netaisyklingos trigoninės piramidės su suapvalinta viršūne formos (briaunas ir kampus nugludino ledas ir vanduo). Virš žemės matomos dalies aukštis 1,85 m, ilgis 5,94 m, plotis 4,70 m, didžiausia horizontali apimtis 18,57 metro. Pagal petrologinę sudėtį Puntuko Brolis – pilkšvai rausvas, leukokratinis, vidutingrūdis granitas; struktūra – granoblastinė, granitinė, porfyrinė (plagioklazo, mikroklino fenokristalai), tekstūra – masyvi. Mineralinė sudėtis: plagioklazai (40 %; grūdelių dydis 2–3 mm), kvarcas (30–35 %; 0,2–1,5 mm), mikroklinas (30 %, 2–4 mm), biotitas (5 %; 0,5 mm), cirkonas, muskovitas. Akmuo suskilęs, keli įtrūkio plyšiai susidarė pagal skirtingų krypčių skalumo plokštumas; didžiausias plyšys pleišto formos. Riedulio paviršius vietomis apsamanojęs.
Puntuko brolis
Viename šone yra kelių krypčių ryškių lygiagrečių įbrėžimų; vienas eratinių riedulių. Atvilktas pleistoceno laikotarpio kontinentinių ledynų iš Skandinavijos. Pagal Prancūzijos laboratorijoje atliktų kvarco tyrimų rezultatus buvo nustatyta, kad riedulį dengiantis ledas ištirpo prieš 14 200 metų.
Puntuko brolis
Riedulys yra nedidelėje, lygioje aikštelėje, aplink auga pušys, eglės, alksniai, ievos. Pro pat riedulį (iš šiaurinės pusės) eina pėsčiųjų takas. Netoliese, šiaurės rytuose, yra Pašventupio pilkapiai (archeologinis kultūros paveldo objektas), pietvakariuose (už apie 2 km) – A. Vienuolio gimtoji sodyba, šaltinis Karalienės liūnas (hidrogeologinis gamtos paveldo objektas; už 2,5 km), kitame Šventosios krante pietryčiuose – Šlavės atodanga (geologinis gamtos paveldo objektas; 1 km), pietuose – Puntukas (3 kilometrai). Prie Puntuko Brolio lankytis mėgdavo A. Vienuolis; pasak jo, kadaise prie riedulio buvo senovės lietuvių šventykla (buvo išlikę jos liekanų). Vienoje legendų pasakojama, kad akmuo į žemę susmego krisdamas iš dangaus.
Puntuko Brolis saugomas nuo 1964. Riedulį aprašė A. Linčius (1989), Vidas Mikulėnas (1998), G. Skridlaitė (2003).
Puntuko Brolis