pnų rãštas, garsinis priebalsių raidynas, apie 1 tūkstantmečio prieš Kristų pabaigą susiformavęs kaip finikiečių rašto atmaina. Finikiečių raštas atsirado 15 a. pr. Kr. iš Prosinajaus (prokanaaniečių) raidyno, kuris t. p. žymėjo tik priebalsius. Prieš tai finikiečiai rašė dantiraščiu. Pirmieji žinomi pūnų raštų užrašai buvo padaryti Biblo mieste apie pirmą tūkstantmetį prieš Kristų. Finikiečiai turėjo daug įvairių kolonijų Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje, kur susidūrė su kitomis tautomis ir palaikė glaudžius kontaktus, todėl jų sukurtą raidyną pradėjo plačiai vartoti ir kitur. Finikiečių rašto pagrindu buvo sukurti graikų, etruskų, lotynų, arabų ir hebrajų raidynai. Punų raštas turėjo įtakos raštui atsirasti Indijoje ir kitose Azijos šalyse. Jų kalbose t. p. buvo pradėta žymėti balsius.
Pūnų raštas turi 22 raides – priebalses. Sukurtas akrofoniniu principu, kai raidė žymi pirmą tam tikro žodžio garsą, pvz., gerklinį garsą [formule] < fin. [formule] –’ [ʔ] āleph ‘jautis’, [formule] < fin. [formule] b – bēth ‘namas’, [formule] < fin. [formule] d – dāleth ‘durys’, [formule] < fin. [formule] k – kaph ‘delnas’, [formule] < fin. [formule] m – mēm ‘vanduo’. Raidžių pavadinimai ir jų forma (kiek pakeista) atsirado iš egiptiečių hieroglifų. Pūnų rašto rašymo kryptis buvo iš dešinės į kairę. Tokia rašymo kryptis yra išsaugota semitų, arabų ir kitose dabartinėse kalbose. Raidžių forma ir jų rašymo kryptis įvairiose šalyse ilgainiui kito.
1468