Pupasodžio piliakalnis

Pùpasodžio pliakalnis, Žilviõs pliakalnis, Tolknų pliakalnis, piliakalnis su papėdės gyvenviete Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Pupasodžio ir Tolkūnų kaimų, Žilvios upelio kairiajame krante (Miroslavo seniūnija). Datuojamas pirmo tūkstantmečio viduriu–antro tūkstantmečio pradžia. Nacionalinės reikšmės valstybės saugomas kultūros objektas, archeologijos paminklas (nuo 1998).

Piliakalnis

Pupasodžio piliakalnis

Piliakalnio aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi (20 m ilgio, 10 m pločio), apjuosta pylimu (6–12 m pločio, iki 1 m aukščio, pietrytiniame gale – apie 1,5 m aukščio, vakarų gale – 3 m aukščio ir 12 m pločio). Piliakalnio šlaitai statūs (11–14 m, pietrytinėje dalyje – apie 8,5 m aukščio). Piliakalnis apardytas arimų, šiaurės rytų šlaite – buvusio kelio. Pietrytinėje papėdėje stovi cementinės karžygių Šarūno ir Margirio skulptūros (skulptorius Antanas Ambrulevičius). Piliakalnį 1954, 1962, 1977 ir 1989 žvalgė Istorijos instituto archeologai. Aikštelėje aptiktas kultūrinis sluoksnis, apardytas įvairių žemės judinimo darbų. Manoma, kad gerai įtvirtintas piliakalnis buvo Nemuno gynybinės sistemos dalis.

Senovės gyvenvietė

Prie piliakalnio šiaurės rytų ir rytų pusėse būta senovės gyvenvietės (1 ha ploto). Jos ilgalaikių arimų apardytame kultūriniame sluoksnyje aptikta molio tinko fragmentų, lygiosios, grublėtosios ir žiestosios keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Pasakojimai apie piliakalnį

Pasak vienos legendos, iš piliakalnio kilusi karalaitė Žilvelė, ją vėliau pasiėmęs Perkūnas. Kita legenda byloja, kad piliakalnyje gyvena buvusios tvirtovės 70 kareivių, užkeiktų dėl savo bailumo, jie Šv. Jono naktį (gruodžio 27) iš piliakalnio išeina pasivertę zuikiais; medžiotojų kulkos jų neimančios. Dar pasakojama apie piliakalnyje esančius urvus ir juose paslėptus turtus.