pùpiniai (Fabaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. Žinoma apie 500 genčių, apie 14 000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, didžiausia įvairovė vidutiniškai šilto klimato srityse.
Medžiai, krūmai, puskrūmiai, vienametės ir daugiametės žolės. Lapai pražanginiai, dažniausiai sudėtiniai (poriniai ir neporiniai plunksniški, trilapiai arba plaštakiški), su gana dideliais, neretai lapo pavidalo prielapiais. Žiedai susitelkę į kekes arba galvutes, rečiau pavieniai, dvilyčiai, retai vienalyčiai, netaisyklingieji. Taurėlapiai 5. Vainiklapiai 5. Viršutinis vainiklapis didžiausias, vadinamas bure, du šoniniai gerokai mažesni, vadinami irklais, du apatiniai tarpusavyje suaugę, vadinami laiveliu. Kuokelių 10, retai 9. Mezginė vienalizdė, su daug sėklapradžių. Vaisius – ankštis. Sėklos rutuliškos arba inkstiškos, be endospermo arba jo labai mažai.
Prie pupinių šeimos kartais priskiriamos cezalpinijinių (Caesalpiniaceae) ir mimozinių (Mimosaceae) šeimos ir tada jos laikomos atitinkamais pupinių šeimos pošeimiais. Pupinių šeimai priklauso daug maistinių (arachis, lęšis, pupa, pupelė, pupuolė, soja, žirnis), vaistinių (barkūnas, dirvenis, dobilas, ožragė), pašarinių (vikis, lubinas, dobilas, liucerna, seradėlė), dekoratyvinių (karagana, prožirnis, robinija, pelėžirnis), medieninių (dalbergija, miletija, robinija) augalų.
Lietuvoje daugiau kaip 40 genčių, daugiau kaip 150 rūšių (įskaičiavus savaimines, svetimžemes ir introdukuotas rūšis). Savaiminiai augalai priklauso 60 rūšių iš 13 genčių. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 8 pupinių šeimos rūšys. Svetimžemiai pupinių šeimos augalai priklauso 24 rūšims iš 17 genčių. Kai kurios svetimžemės pupinių šeimos rūšys Lietuvoje tapusios invazinėmis.
849
-ankštiniai