pùpos, pupinių (Fabaceae) šeimos, vikio genties, pupos (Vicia faba) rūšies kultūriniai augalai. Pupos kilusios iš Viduržemio jūros šalių. Auginamos Europoje, Azijoje, Amerikoje, Šiaurės Afrikoje.
Skirstomos į tris varietetus: var. faba, var. equina ir var. minuta. Pagal sėklų dydį pupos skirstomos į stambiasėklių, vidutinio stambumo ir smulkiasėklių veislių grupes. Pašarinės pupos yra smulkiasėklės, valgomosios (daržo) – stambiasėklės. Šaknis liemeninė, šakota, prasiskverbia į 80–150 cm gylį. Stiebas 100–150 cm (ir daugiau) aukščio, status, keturkampis, plikas. Žiedai daugiausia balti, rausvi, susitelkę į kekes. Vaisius – ankštis (5–20 cm ilgio, 1,5–4 cm pločio) su 3–5 sėklomis. Sėklos vartojamos pašarui ir maistui; turi daug baltymų (28–35 %). Pupos mėgsta nerūgščius drėgnus (bet neįmirkusius) molio ir priemolio dirvožemius. Šalnas pakelia iki –5, –6 °C temperatūros. Sėklų derlius 2–3 t/ha, žaliosios masės iki 30 t/ha. Pupos yra geras javų, cukrinių runkelių priešsėlis. Lietuvoje buvo auginamos jau 10–13 amžiuje. Auginamos (ar augintos) veislės ‘Ada’, ‘Aušra’, ‘Kupa’, ‘Ukko’.
pupos
1021